infa.lt

Kaja Kallas. Source: Priit Mürk/ERR

Vietoj to bloko užsienio reikalų ministrai kalba apie didesnę paramą Kijevui.

BRIUSELIS – Kalbėti apie taikos palaikymo misiją Ukrainoje dar per anksti, nes Rusija nesuinteresuota taika, pirmadienį pareiškė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, rašo „Politico“ leidinys.

„Pirmiausia turi būti taika, kad būtų galima siųsti taikdarius. O Rusija nenori taikos… tai labai aišku“, – sakė Kaja Kallas žurnalistams prieš pirmąjį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriam ji pirmininkaus nuo tada, kai pradėjo eiti bloko vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas.

Jos komentarai pasirodė didėjant išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos spaudimui rasti greitą būdą užbaigti karą.

Tačiau K. Kallas pabrėžė, kad Maskva nesiunčia teigiamų signalų dėl būdų, kaip užbaigti kovas, ir atkreipė dėmesį į neseniai įvykusį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu su JAV žurnalistu Tuckeriu Carlsonu.

JAV ir jų sąjungininkės „turi suprasti, kad mes būtume pasirengę panaudoti bet kokias priemones, kad neleistume jiems sėkmingai įgyvendinti to, ką jie vadina strateginiu Rusijos pralaimėjimu“, sakė S. Lavrovas.

Kajai Kallas tai yra įrodymas, kad Maskva „nenutolo nuo savo tikslų“. Taigi, mes negalime apie tai diskutuoti“.

Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per vizitą Varšuvoje iškėlė taikdarių klausimą, tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas jį „nušvilpė“: D. Tuskas pareiškė: „Kol kas nieko panašaus neplanuojama“.

Nepaisant D. Tusko atkirčio, kai kurios ES sostinės pradeda galvoti, ką daryti, jei D. Trumpo administracija paprašytų europiečių atlikti karinį vaidmenį užtikrinant Ukrainos saugumą.

Tačiau diskusija vyksta tik „konceptualiu lygmeniu“, sakė vienas Europos diplomatas, kalbėjęs su sąlyga, kad jam bus suteiktas anonimiškumas.

Kai kurie Europos vadovai planuoja trečiadienio vakarą Briuselyje susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir NATO vadovu Marku Rutte aptarti taikos planų ir galimo taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą.

Kiti ES užsienio reikalų ministrai, pasirodę pirmadienio aukščiausiojo lygio susitikime, pabrėžė, kad pagrindinis dėmesys skiriamas Ukrainos stiprinimui, o ne taikos sąlygų aptarimui.

„Dar per anksti spėlioti apie“ taikos palaikymo pajėgas, sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas.

Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie diplomatinį sprendimą kitais metais, „ir labai svarbu, kad nuo dabar iki to momento, kai, jo manymu, derybos galėtų prasidėti … Ukraina būtų visapusiškai remiama, ir tai reiškia karinę paramą, ir tai reiškia paramą energetikos, energetikos infrastruktūros srityje, taip pat reiškia finansinę paramą“, – sakė K. Veldkampas.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna taip pat pabrėžė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „nepakeitė tikslo“ daugiau nei prieš dvejus metus pradėto karo. Ukrainiečiai „dabar neprašo jokios misijos. Jie prašo [ginklų]. Jie prašo [užtikrinti] oro gynybą. Jie prašo [paramos]. Suteikime ją“, – sakė jis.

Tačiau jei prasidės taikos derybos, Europa turi būti pasirengusi padėti, sakė jis. „Žinoma, turime aptarti, kokios bus saugumo garantijos, jei bus pasiekta taika, ir Europa turi prie to prisidėti“.

Pirmadienio posėdyje ministrai taip pat priims 15-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą, įskaitant priemones, skirtas „šešėliniam laivynui“, naudojamam naftai ir dujoms gabenti pažeidžiant Maskvai taikomas sankcijas.

Pagal šį paketą taip pat bus baudžiami asmenys ir įmonės, kaltinami padėję Kremliui apsirūpinti uždraustomis technologijomis, taip pat Šiaurės Korėjos pareigūnai.