infa.lt

Christianas Lindneris | REUTERS

BERLYNAS / BRIUSELIS – Prireikė mažiau nei trijų valandų. Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris pasakė griežtą „ne“ Mario Draghi raginimui dėl didesnio bendro ES skolinimosi, siekiant skatinti privačias investicijas, praneša „Politico“ leidinys.

Christianas Lindneris, kurio liberalios partijos balsų dalis per pastaruosius valstybinius ir ES rinkimus smuko, sakė „Politico“, kad „rizikos ir atsakomybės sutelkimas kelia demokratinių ir fiskalinių problemų“.

Jis pakomentavo pasiūlymus dėl bendro ES skolinimosi, kurie pirmadienį buvo pristatyti Mario Draghi ataskaitoje dėl ES konkurencingumo ateities.

„Vokietija su tuo nesutiks“, – pareiškė Lindneris.

Savo parengtoje ir  ilgai lauktoje ataskaitoje Mario Draghi teigė, kad ES kasmet iki 2030 m. reikia investuoti 800 mlrd. eurų (konservatyviu vertinimu). Jis teigė, jog reikia daugiau bendro skolinimosi, kad viešasis finansavimas paskatintų daugiau privačių investicijų.

„Mūsų problema yra ne subsidijų trūkumas, o biurokratijos ir planinės ekonomikos pančiai“, – rėžė Lindneris. „Didesnė valstybės skola kainuoja palūkanas, bet nebūtinai sukuria didesnį augimą“.

Ataskaitoje siūloma skirti 300 mlrd. eurų energetikos sektoriui, investuoti į tarpvalstybinius tinklus ir remti švariųjų technologijų pramonę. Draghi tvirtino, kad dar 150 mlrd. eurų turėtų būti investuota į transportą, kad būtų sukurta „įkrovimo infrastruktūra“, reikalinga elektra varomoms transporto priemonėms, remiant [energetinį] perėjimą, kai Europos automobilių gamintojus jau išstūmė Kinijos gamintojai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri stovėjo kartu su M. Draghi, kai jis pristatė savo ataskaitą, pateikė du būdus, kaip gauti daugiau lėšų: padidinti sumą, kurią ES gali surinkti tiesiogiai (taršos ir kiti mokesčiai), ir paprašyti šalių didesnių įnašų.