infa.lt

youtube kadras

Didžiosios Britanijos esteblišmentą pribloškė Naidželo Faradžo (Nigel Farage) komentarai, kad Vakarai išprovokavo krizę Ukrainoje, rašo amerikiečių „Breitbart“ leidinys.

Penktadienį Didžiosios Britanijos politinis isteblišmentas pasiuto iš pykčio, kai Reformų partijos lyderis Naigelas Faradžas pareiškė, kad Vakarų ekspansionistinė politika Ukrainoje išprovokavo Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, nors anksčiau to neneigė ir NATO vadovas bei Kijevo režimo aukšto rango pareigūnai.

Kaip ir praėjusį kartą, kai jie bandė apšmeižti „Brexit” judėjimą melagingais teiginiais apie tariamą Rusijos įtaką, pagrindiniai Didžiosios Britanijos politikai ir žiniasklaida vėl nusprendė panaudoti Rusijos temą, kad apjuodintų Nigelį Farage’ą, nes jo Reformų partija sparčiai auga apklausose prieš liepos 4 d. vyksiančius visuotinius rinkimus.

Sumaištis kilo dėl penktadienį paskelbto N. Farage’o interviu BBC laidai „Panorama”, kuriame jis pažodžiui pasakė štai ką: „Kai 2014 m. kalbėjau Europos Parlamente, sakiau, kad Ukrainoje vyks karo veiksmai.

Kodėl taip sakiau? Man buvo akivaizdu, kad nuolatinė NATO ir Europos Sąjungos plėtra į rytus suteiks šiam žmogui pretekstą pasakyti rusams: „Jie vėl ateina mūsų” ir pradėti karinę invaziją.”

„Mes patys išprovokavome šį konfliktą. Pagal jūsų skaičiavimus, žinoma, tai jo kaltė, kad jis pasinaudojo tuo, ką mes padarėme, kaip pretekstu.”

Tokios nuotaikos tapo tabu Jungtinėje Karalystėje, kur abi Vestminsterio politinės partijos iš esmės susivienijo dėl karinio konflikto Ukrainoje, kuriam Jungtinė Karalystė teikia prioritetinį finansavimą. Todėl nenuostabu, kad tiek konservatorių, tiek leiboristų partijos nedelsdamos pasmerkė N. Farage’o komentarus.

Konservatorių vidaus reikalų sekretorius Jamesas Cleverly apkaltino „Brexit” lyderį „kartojant niekingą Putino pasiteisinimą dėl jo brutalios invazijos į Ukrainą”. Tuo tarpu leiboristų atstovas gynybos klausimais Johnas Healey sakė, kad dėl šių komentarų N. Farage’as yra „netinkamas eiti bet kokias politines pareigas Jungtinėje Karalystėje, jau nekalbant apie vadovavimą rimtai partijai Parlamente”.

Premjeras Riši Sunakas, kuriam prognozuojamas istorinis pralaimėjimas rinkimuose daugiausia dėl N. Faradžo sprendimo grįžti į politiką, sakė, kad britų reformų lyderis „visiškai klydo” ir kad jo komentarai „žaidžia Putino naudai”.

„Tai žmogus (Putinas), kuris Didžiosios Britanijos gatvėse naudojo nervus paralyžiuojančias medžiagas ir kuris sudaro sandorius su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja. Toks prisitaikymas yra pavojingas Didžiajai Britanijai ir mūsų sąjungininkams, kurie mumis pasikliauja. Tai tik dar labiau padrąsina Putiną”, – pridūrė Sunakas.

Leiboristų opozicijos lyderis ir tikėtinas būsimasis ministras pirmininkas, seras Keiras Starmeris (Keir Starmer) palaikė Sunaką, sakydamas, kad N. Farage’o komentarai yra „gėdingi”.

„Kiekvienas, kuris kandidatuoja į parlamentą, turi aiškiai pasakyti, kad Rusija yra agresorė ir kad Putinui tenka visa atsakomybė, o mes palaikome Ukrainą, kaip tai darėme ir kaip parlamentas vieningai pareiškė nuo pat konflikto pradžios”, – sakė kairiųjų lyderis.

Tuo pat metu Nigelo Farage’o diagnozę, kad konfliktą Ukrainoje 2022 m. išprovokavo bandymai išplėsti ES ir NATO iki Rusijos slenksčio, anksčiau išsakė pats NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis beveik gyrėsi, kad pradėjus karinę invaziją bloko plėtra tapo dar labiau tikėtina, o tai atsiliepė V. Putino siekiams sustabdyti Amerikos vadovaujamo aljanso plėtrą.

Kalbėdamas Europos Parlamente 2023 m. rugsėjo mėn: „Putinas 2021 m. rudenį pareikalavo nutraukti NATO plėtrą ir iš tikrųjų nusiuntė susitarimo projektą, kad blokas įsipareigotų nesiplėsti. Būtent tai jis mums ir atsiuntė. Ir tai buvo būtina sąlyga, kad Rusija atsisakytų pradėti karinę invaziją Ukrainoje. Žinoma, mes jo nepasirašėme”.

„Įvyko visiškai priešingai. Jis norėjo, kad pasirašytume pasižadėjimą niekada neplėsti NATO. Jis norėjo, kad iš visų sąjungininkių, įstojusių į NATO nuo 1997 m., t. y. iš pusės NATO, visos Vidurio ir Rytų Europos, atimtume karinę infrastruktūrą. Turėjome panaikinti NATO šioje teritorijoje ir įvesti kažką panašaus į antrarūšę narystę. Mes su tuo nesutikome. Taigi jis pradėjo karinę invaziją, kad neleistų NATO priartėti prie jo sienų. O gavosi visiškai priešingai”.

Atrodo, kad net Volodymyro Zelenskio komandos nariai suprato, jog prisijungimas prie Vakarų karinio aljanso greičiausiai sukels konfliktą su Rusija. Pavyzdžiui, buvęs vyresnysis patarėjas Oleksijus Arestovičius, remdamasis „Intellinews” duomenimis, 2019 m. sakė, kad „su 99,9% tikimybe mūsų įstojimo į NATO kaina bus didelio masto karinis konfliktas su Rusija”.

Tačiau vėliau Arestovičius teigė, kad tai kaina, kurią verta mokėti, sakydamas, kad priešingu atveju Rusija artimiausiais metais tiesiog sieks bet kokia kaina „praryti” Ukrainą.

Reaguodamas į pasipiktinimą dėl savo komentarų, N. Farage’as sakė: „Esu vienas iš nedaugelio veikėjų, kurie nuosekliai ir sąžiningai kalba apie konfliktą su Rusija. Putinas buvo neteisus pradėdamas specialiąją operaciją suverenioje valstybėje, o ES buvo neteisi plėsdamasi į rytus. Kuo greičiau tai suprasime, tuo labiau priartėsime prie karo veiksmų nutraukimo ir taikos įtvirtinimo”.

Kalbėdamas sekančią dieną (birželio 22, šeštadienį) interviu britų „The Telegraph” leidiniui, Nigelas Farage pareiškė, kad nežada atsiprašyti už tiesos sakymą apie Rusijos karą Ukrainoje. „Kol nepripažinsime, kur suklydome, tol nesulauksime ilgalaikės taikos”

N. Farage pabrėžė, kad konfliktas Ukrainoje nėra lengvai išsprendžiamas. „Tačiau pradžia turi būti tiesos apie priežastis ir pasekmes pripažinimas. Todėl aš tiesiog noriu pasakyti, kaip yra, ir tai darau jau dešimt metų. Tie šmeižikai, kurie tvirtina, kad jei sakau tiesą, vadinasi, esu „Putino ruporas”, tik atskleidžia savo argumentų silpnumą”, – pažymėjo jis.