infa.lt

Filadelfija, JAV, euronews vaizdo reportažo kadras

Liūdnas rekordas: pernai 49 žmonės tapo vietos narkotikų prekeivių karo, kurį jie kariauja siekdami kontroliuoti vis didesnę teritoriją, aukomis. „Euronews” reportažas iš šiaurinių Marselio rajonų.

„Tai buvo siaubo naktis”, – prisimena Leticia Linon prie savo sūnėno kapo Sen Pjero kapinėse, kur ji eina kiekvieną sekmadienį.

Keturiolikmetis Ryanas yra dar viena narkotikų kartelių auka. Jis buvo nušautas iš Kalašnikovo automato penkiais šūviais į krūtinę. Sportinį kostiumą vilkintis paauglys buvo supainiotas su vienu iš jaunųjų prekeivių, kai ėjo nusipirkti butelio sulčių.

„Šiandien Marselio berniukas gali mirti nuo kulkų krušos, tarsi būtume Meksikoje, kartelių šalyje. Nors tai Prancūzija”, – sako Leticia, prisijungusi prie šaudynių aukų šeimų kolektyvo.

Narkotikai tapo Marselio šiaurinių rajonų kasdienybės dalimi. „Namo kieme, netoli mokyklos, pirmiausiai pamatysi prekybos taškus”, – sako teisės studentė ir vietos aktyvistė Amine Kessassi.

Prieš kelerius metus automobilio bagažinėje buvo rastas apdegęs jos brolio kūnas. Nuo to laiko su narkotikais susijusių mirčių skaičius smarkiai išaugo.

„Smulkiems prekiautojams buvo leista išskleisti sparnus. Kai kurie rajonai tapo tokie izoliuoti. Gyventojai liko be pragyvenimo šaltinio. Žmonės nori dirbti, o vienintelis darbas, kuris jiems atrodo įmanomas, yra prekyba narkotikais”, – apgailestavo ji.

Pasak Amino, būtina kovoti su getoizacija mokyklose ir sugrąžinti rajono policininkus, „kad valstybė vėl galėtų įsitvirtinti mūsų rajonuose”. Jis taip pat mano, kad reikėtų pradėti viešas diskusijas dėl kanapių legalizavimo Prancūzijoje, „nes karą su narkotikais jau pralaimėjome”.

„Pinigai žudo.”

Per pastaruosius metus Marselyje per šaudynes žuvo 49 žmonės ir daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. „Tai tapo įprasta”, – pastebi socialinis darbuotojas Mohamedas Benmedduras.

Dabartinės situacijos paaštrėjimo priežastis – karas tarp dviejų konkuruojančių kartelių (DZ Mafia ir „Yoda”), kovojančių dėl itin pelningų platinimo taškų kontrolės. Prie smurto protrūkio prisideda ir „nuolaidos” šaunamiesiems ginklams darknete.

Policijos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios kainos pasaulinėje juodojoje rinkoje sumažėjo 40 proc.

Prancūzijoje prekyba narkotikais per metus atneša 3 mlrd. eurų. Per dieną iš vieno prekybos taško galima gauti nuo 25 000 iki 90 000 eurų.

„Pinigai teka upėmis. Jie skatina korupciją. Jie žudo”, – sako prokuroras Nicolas Bessonas.

„Nuolat susiduriu su pagrobimo ir kankinimo atvejais, nes berniukas prekeivis mafijai nesumokėjo 20 eurų, už kuriuos nusipirko sau sumuštinį”, – pridūrė valstybės tarnautojas.

Prancūzijos narkotikų prekeivių pajamos plaukia į Dubajų, Honkongą, Vengriją, Ispaniją, Alžyrą, Maroką ir Turkiją. Pinigai taip pat plaunami Prancūzijos kebabinėse, manikiūrų salonuose, apsaugos firmose ir statybų versle.

Valdžios institucijos atrodo bejėgės prieš Marselį nuo septintojo dešimtmečio kamuojančios rykštės mastą.

Gaujos nariai stebi visus socialinio būsto kvartalų prieigas, konkrečius daugiaaukščius pastatus, kuriuose vyksta prekyba. Kartais net tikrinami lankytojų tapatybės dokumentai.

Prekeiviai žmonėmis, lombardininkai ir tie, kurie „budės”, verbuojami socialiniuose tinkluose. Savo „Telegram” kanaluose narkotikų mafija, ieškodama „kadrų”, naudoja profesionaliai nufilmuotus klipus ir nedidelius skelbimus.

„Kaip meniu restorane”.

Prieš įvažiuojant į neramų Les Marronniers rajoną, vieną iš Marselio narkotikų prekybos tvirtovių, viduryje kelio guli senas čiužinys ir apversta šiukšlių dėžė.

Automobiliams tenka apvažiuoti užtvaras. „Kai atvažiuoja policija, jie turi sulėtinti greitį. Jei priešiškos gaujos banditas veržiasi link tavęs, jis negali iš karto pradėti šaudyti. Jis sulėtins greitį ir jūs turėsite laiko pasiruošti”, – sakė Mohamedas Benmedduras.

Narkotikų kainos yra iškabintos ant sienų, „kaip meniu restorane”, – komentavo socialinis darbuotojas.

Prokuroras Bessonas teigė, kad siekdama kovoti su šia rykšte, valstybė stengiasi patekti į narkotikų gaujų, taip pat ir esančių užsienyje, vadovų tarpą ir atskleisti pinigų plovimo schemas.

Teisingumo ministras Dubajuje, kur slepiasi (ir investuoja) narkotikų baronai, įsteigė ryšių palaikymo magistratus.

„Siekiant susilpninti mafiją, reikia konfiskuoti neteisėtą turtą”, – reziumavo jis.

„Išsekinimo karas”.

Šios pastangos pradeda duoti vaisių. 2023 m. Prancūzijos valdžios institucijos Marselyje konfiskavo 7 tonas kanapių, 107 mašinas ir 21 mln. eurų vertės nusikalstamo turto.

Antrajame pagal dydį Prancūzijos mieste kasdien likviduojama nuo penkių iki dešimties narkotikų pardavimo vietų, tvirtina policijos profsąjungos atstovas Eddie Seedas.

Jo teigimu, prieš kartelius veikia tik nuolatinio persekiojimo strategija. „Tai – išsekinimo karas”, – mano jis.

Prie Les Flamants socialinio centro stovi tuščia kėdė. Naktį vietos verslininkai šildosi prie ugnies. Kad asociacija, kurią įkūrė buvęs RAID specialiųjų pajėgų karininkas, galėtų čia įsikurti, ji turėjo gauti rajoną kontroliuojančių asmenų leidimą.

Boksas, futbolas, improvizuota laipiojimo siena – Bruno Pomaras, lydimas tuzino kitų savanorių, organizuoja sporto užsiėmimus, kad atkurtų policijos ir gyventojų pasitikėjimą.

„Tai būdas grąžinti šiems rajonams ir parodyti, kad jie nėra apleisti”, – aiškina jis.

Tačiau narkotikų karų paliktos žaizdos gali niekada neužgyti. „Niekada nepamiršiu Ryano nužudymo”, – sako Leticia Linon. – Jis turėjo visą gyvenimą prieš akis, ir aš neatleisiu tiems, kurie jį atėmė.”