infa.lt

REUTERS

Budapeštas pasirengęs leisti ES skirti pinigų Kijevui, jei jam taip pat bus grąžinti priklausantys pinigai, įšaldyti ES sąskaitose.

Pasirengimas gruodžio 14 d. Briuselyje vyksiančiam dviejų dienų ES aukščiausiojo lygio susitikimui virto tikru nervų karu. Prieš porą mėnesių ES valstybių narių vadovai tikėjosi, kad gruodžio susitikimo rezultatas bus istorinis sprendimas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į sąjungą ir sudaryti biudžeto susitarimą, kuris leistų Kijevui gauti 50 mlrd. eurų., pristato apžvalgą „Kommersant” leidinys.

Tačiau šie planai suklupo dėl ypatingos Vengrijos pozicijos. Šią savaitę Budapeštas davė suprasti, kad yra pasirengęs pakeisti savo nuomonę dėl pinigų Ukrainai, bet tik tuo atveju, jei ES pati atšaldys visas Vengrijai skirtas lėšas.

Tačiau Budapeštas ir toliau tvirtai laikėsi nuomonės apie derybas dėl Kijevo stojimo į ES pradžios. Be to, jis turi netikėtą sąjungininkę – Austriją.

Ryte – pinigai, vakare – derybos

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas niekada neslėpė, kad visiškai nenori nei matyti Ukrainos ES (net jei tai būtų tik pritarimas ilgų derybų dėl jos pradžiai), nei skirti jai pinigų iš asociacijos biudžeto.

Be to, jis ne kartą viešai deklaravo savo poziciją, netingėdamas per pastarąjį mėnesį parašyti du laiškus Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui (Charles Michel) su išsamiais paaiškinimais, kodėl jis yra prieš.

Kai kurie ES kolegos jį už tai sugėdino. Kiti, pavyzdžiui, Eliziejaus rūmų vadovas Emmanuelis Macronas ir Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, bandė įtikinti V. Orbaną pakeisti savo nuomonę. Tačiau iki paskutinės akimirkos Vengrijos valdžios institucijos rodė visišką tvirtumą.

Ir dabar, likus dviem dienoms iki gruodžio 14 d. prasidedančio ES vadovų susitikimo, Budapeštas pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti veto teisės dėl naujo ES pagalbos Ukrainai paketo.

Vienintelė sąlyga – Briuselis turi sutikti atšaldyti visas Vengrijai priklausančias lėšas, kurios maždaug prieš metus buvo užblokuotos dėl Budapešto veiksmų, ES laikomų teisinės valstybės principo pažeidimu.

„ES finansavimas Vengrijai ir finansavimas Ukrainai yra du skirtingi klausimai. Tačiau jei ES primygtinai reikalaus, kad Ukraina būtų finansuojama iš pakeisto ES biudžeto, šie du klausimai taps susiję”, – antradienio vakarą agentūrai „Bloomberg” sakė Vengrijos premjero politinis patarėjas, jo bendravardis Balazsas Orbanas.

Daugelis ES narių nuo pat pradžių manė, kad Viktoras Orbanas, pareikšdamas apie ketinimą stabdyti pinigų skyrimą Kijevui (kalbama apie 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų Ukrainos biudžetui remti iki 2027 m.), iš esmės išsireikalauja pinigų savo šaliai.

Jis pats teigė, kad tai tik principo reikalas ir kad pinigai su tuo nesusiję. Tačiau galiausiai, kaip trečiadienį leidiniui „Politico” pripažino vienas Europos diplomatas, Vengrijos premjeras manė, kad „turi apsaugoti savo gyventojus nuo didelių pragyvenimo išlaidų ir aukštų energijos kainų, taip pat nuo didėjančios kraštutinių dešiniųjų, kurie yra dar radikalesni už jį patį, įtakos”, o „ES milijardai galėtų padėti spręsti ekonominius klausimus”.

Laimingo sutapimo dėka Europos Komisija šią savaitę pranešė, kad yra pasirengusi skirti 10 mlrd. eurų ES lėšų kaip atlygį už teismines reformas, kurias Budapeštas vykdo nuo gegužės mėnesio.

Tačiau Budapešto apetitas daug didesnis. Be minėtų 10 mlrd. eurų, ES sąskaitose vis dar yra užblokuota apie 11,7 mlrd. eurų dėl įtarimų Vengrijos valdžios institucijų pažeidimų žmogaus teisių apsaugos, valstybės sutarčių paskirstymo ir akademinės laisvės srityse.

Tuo pat metu Vengrija dar negavo dotacijų iš ES 10,4 mlrd. eurų pandemijos padarinių likvidavimo fondo, susiejant šiuos pinigus su tuo, ar Budapeštas įgyvendins kelias kovos su korupcija reformas.

Ir, kaip pareiškė Balazsas Orbanas, kol ES neperduos Vengrijai visų įšaldytų lėšų, t. y. daugiau kaip 30 mlrd. eurų, ES nematys šalies sutikimo skirti finansus Kijevui.

Vienas nebėra vienišas šioje srityje

Dar liūdniau Kijevo šalininkams buvo dėl to, kad jei dėl pinigų Vengrija galiausiai parodė norą derėtis, nors Briuseliui statymai buvo per dideli, tai derybų dėl Ukrainos priėmimo atveju Budapeštas liko nepalenkiamas.

Kijevo narystė ES tebėra „raudona linija” Vengrijai, tame pačiame „Bloomberg” interviu sakė Balazsas Orbanas. Ir pakartojo savo vadovo poziciją, kad ukrainiečiams turėtų būti pasiūlyta strateginė partnerystė su asociacija, o sprendimas dėl pasirengimo šalies narystei joje turėtų būti atidėtas bent šešiems mėnesiams, iki Europos Parlamento rinkimų rezultatų.

Trečiadienį pats Viktoras Orbanas dar kartą priminė šią gerai žinomą Budapešto poziciją. „Atsižvelgiant į skaičius, ekonomines analizes ir rimtai vertinant tai, kad derybomis (su Ukraina) bus siekiama suteikti narystę … tada turime pasakyti, kad ši idėja šiuo metu yra absurdiška, juokinga ir nerimta”, – sakė jis, kalbėdamas Vengrijos parlamento nariams.

Vis dėlto, išrinktieji Europos Komisijos pareigūnai nusprendė ir čia nepasiduoti pesimizmui, tikėdamiesi, kad Vengriją galima įtikinti derybų klausimu.

Pirma, užtikrinant bet kokio stojimo pažado atšaukiamumą. Ir antra, pažadėdami, kad prieš priimdamas Ukrainą Briuselis būtinai nuodugniai įvertins, kaip jos priėmimas paveiks, visų pirma, viso bloko žemės ūkio sektorių (per pastaruosius metus tai tapo itin jautria tema daugeliui Rytų Europos šalių).

Tuo tarpu, nors būtent Vengrija ir toliau išlieka pagrindinės problemų kėlėjos ES gretose vaidmenyje, iš tikrųjų kitos šalys nėra tokios tikros dėl šviesių Ukrainos europinės integracijos perspektyvų ir būtinybės skirti lėšų jai padėti.

„Trečdalis ES valstybių narių dėl to labai rimtai abejoja”, – „Financial Times” šią savaitę sakė Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka.

Tačiau tik Slovakija, kurios naujasis ministras pirmininkas Robertas Fico jau nurodė nutraukti dvišalę karinę pagalbą Ukrainai, ir Austrija kol kas išdrįso garsiai išsakyti tokias abejones.

Gruodžio 12 d. Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pareiškė, kad Viena nepritaria tiek ilgalaikės finansinės pagalbos Kijevui didinimui, tiek derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradėjimui dabartinėje situacijoje.

Jis sakė, kad Kijevui galima suteikti stojimo perspektyvą „kaip solidarumo ženklą”, tačiau neturėtų būti jokio ypatingo atlaidumo šaliai, lyginant su Bosnija ir Hercegovina, kuri taip pat veda derybas dėl narystės.

Gazos klausimas

Tuo tarpu aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse keli Europos vadovai iškėlė ES vadovybei dar vieną dilemą, tarsi problemų su Ukraina būtų per mažai. Ispanijos, Belgijos, Airijos ir Maltos ministrai pirmininkai kreipėsi į būsimo renginio šeimininką, Europos Tarybos vadovą Šarlį Mišelį, prašydami per dvi dienas truksiantį susitikimą surengti „rimtus debatus” dėl Izraelio ir Hamas konflikto.

„Turime skubiai paraginti visas šalis paskelbti ilgalaikes humanitarines paliaubas, kuriomis būtų galima nutraukti karo veiksmus. Atėjo laikas Europos Sąjungai imtis veiksmų. Ant kortos pastatytas mūsų patikimumas”, – sakoma bendrame vadovų pareiškime.

Ankstesniame spalio mėnesį vykusiame susitikime 27 šalių narių valstybių ir vyriausybių vadovai apsiribojo raginimu padaryti „humanitarinę pertrauką” Artimuosiuose Rytuose. Net ir tai buvo kruopštaus ir sudėtingo kompromiso rezultatas.

Ir tebesitęsiant ES nesutarimams dėl Izraelio veiksmų Gazos ruože, dabartinis Ketverto raginimas gali dar labiau apsunkinti aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijas.