infa.lt

Dirbtinio intelekto naudojimas teisinėje srityje sparčiai plečiasi, tačiau kokios yra „robotų” advokatų, ieškovų ir teisėjų, besinaudojančių ChatGPT, pasekmės? – užduoda klausimą žurnalistas Derrick Brose savo tinklaraštyje „Substack” platformoje.

Neseniai lankydamasis Meksikoje kalbėjausi su dvidešimtmečiu meksikiečiu kriptovaliutų entuziastu, kuris sakė, kad naudojo „OpenAI” produktą „ChatGPT” teisiniams dokumentams rašyti, o kai kuriuos iš jų meksikiečių advokatai panaudojo teisme.

Šiuo metu nėra jokių taisyklių ar reglamentų, draudžiančių tokius veiksmus, tačiau Meksika yra viena iš dešimčių valstybių, neseniai paskelbusių apie ketinimus tam tikru būdu reguliuoti dirbtinį intelektą.

„Tas daiktas („ChatGPT”) yra bet kokio internete prieinamo teisinio kodekso ekspertas ir gali lengvai apdoroti, į kokius įstatymus, teismų praktiką, sutartis, įgaliojimus ir t. t. reikia atsižvelgti”, – pasakojo dvidešimtmetis meksikietis Rojus. Jis sako, kad „ChatGPT” ne tik atsižvelgia į įvairius teisinius precedentus, į kuriuos reikia atsižvelgti, bet ir kuria jais pagrįstą teisinę strategiją.

Rojus taip pat sako, kad išmokęs „efektyviau” paraginti „ChatGPT”, naudotojas gali „parengti kelis konkrečios bylos santraukų modelius”, o tada išrūšiuoti tai, ko nereikia.

Paklaustas, ar, jo manymu, kuris nors teisėjas ar advokatas galėtų aptikti dirbtinio intelekto padedamas teisines santraukas, jis atrodė labiau suinteresuotas kalbėti apie „ChatGPT” darbo kokybę.

„Galbūt dar per anksti pasakyti, ar teismai gali pastebėti skirtumą, tačiau viena yra aišku: jis atlieka darbą greičiau, daug kokybiškiau ir už labai mažą kainą”, – sakė Roy.

Kol Meksikos jaunosios kartos tyrinėja tokias dirbtinio intelekto priemones kaip „ChatGPT”, šalyje pradėta kalbėti apie dirbtinio intelekto naudojimo privačiajame sektoriuje ir vyriausybėje reglamentavimą.

Balandžio mėnesį deputatas Ignacio Loyola Vera pasiūlė priimti „Dirbtinio intelekto ir robotikos etikos reguliavimo įstatymą”. Loyola teigė, kad dirbtinį intelektą reikia reguliuoti nedelsiant, o pralaukus, kol jis bus visur, „bus per vėlu”.

2022 m. gegužę Meksikos INAI (Nacionalinis skaidrumo, prieigos prie informacijos ir asmens duomenų apsaugos institutas) paskelbė AI rekomendacijas dėl „tinkamo ir etiško asmens informacijos naudojimo naudojant” įvairias AI programas ir „asmens duomenų saugumo pareigos įsipareigojimų laikymosi”.

Rekomendacijose paliečiamos tokios temos, kaip dirbtinis intelektas švietime, viešajame ir privačiajame sektoriuose ir debesų kompiuterija.

Tačiau siūlomame įstatyme ir INAI rekomendacijose konkrečiai neaptariama, kaip dirbtinis intelektas ir teisė gali sąveikauti netolimoje ateityje, jau nekalbant apie dabartinį momentą.

Neseniai pranešiau apie naujausias JAV vyriausybės pastangas reguliuoti dirbtinį intelektą per J. Bideno toli siekiančią vykdomąją nutartį.

Įsakyme teigiama, kad juo siekiama apsaugoti amerikiečių privatumą ir saugumą nuo su dirbtiniu intelektu susijusių grėsmių, tačiau jame konkrečiai neminimi jokie pavyzdžiai, susiję su dirbtiniu intelektu, rengiančiu teisinius dokumentus, skirtus naudoti teismuose.

Vadinamasis robotas advokatas, arba dirbtinio intelekto advokatas, periodiškai patenka į laikraščių antraštes nuo 2015 m., kai paslauga, žinoma kaip „DoNotPay”, išgarsėjo kaip pirmasis pasaulyje dirbtinio intelekto advokatas.

„DoNotPay” pažadėjo padėti Londono gyventojams apskųsti automobilių stovėjimo bilietus.

Pranešama, kad paslauga buvo sėkminga daugiau nei pusėje bylų: buvo panaikinta daugiau nei 4 mln. dolerių baudų už automobilių stovėjimą.

Atrodo, neišvengiama, kad dirbtinis intelektas tam tikru mastu dalyvaus teisiniame procese. Nesvarbu, ar žmonės naudosis „ChatGPT”, kad parašytų teisinius dokumentus, ar dirbtinio intelekto teisininkai visiškai pakeis žmones, tikėtina, kad sulauksime daugiau pavyzdžių, kurie nutrins ribą tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveikos.

2019 m. gegužę „Wired” pranešė, kad tam tikruose Estijos teismuose dirbtinis intelektas naudojamas kaip „teisėjas” sprendžiant smulkius ieškinius. Tačiau 2022 m. Estijos vyriausybė paskelbė pareiškimą, kuriame straipsnį pavadino klaidinančiu.

„Planuojama automatizuoti Estijos nacionalinę mokėjimo įsakymo procedūrą, kuri sprendžiama tik vieno konkretaus teismo konkrečiame skyriuje”, – sakoma pareiškime.

Visai neseniai, 2023 m. vasarį, Kolumbijos teisėjas naudojo „ChatGPT”, spręsdamas, ar autizmu sergančio vaiko draudimo bendrovė turėtų būti įpareigota padengti visas jo gydymo išlaidas.

Su kiekvienu nauju incidentu kyla klausimų, ar dirbtinio intelekto naudojimas yra etiškas ir teisėtas.

„Abiejose pusėse yra argumentų, kad dirbtinis intelektas gali įveikti arba išvengti žmogiškojo šališkumo taikydamas duomenimis pagrįstą metodą.

Tačiau egzistuoja ir galimybė kad pats dirbtinis intelektas dėl įvairių priežasčių gali duoti šališkus ar netinkamus rezultatus ar išvadas”, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto Teisės draugijos mokslo darbuotoja daktarė Felicity Bell.

2020 m. liepos mėn. esė „Ar būtinas žmogaus sprendimas? Dirbtinis intelektas, algoritminis valdymas ir teisė” įspėjama, kad „net ir daug žadančios dirbtinio intelekto sistemos, sukurtos siekiant pagerinti žmogaus sprendimą, apima subtilias išstūmimo formas”.

Esė raginama išsaugoti „žmogaus sprendimo sąlygas atitinkamose socialinės ir teisinės veiklos srityse”.

Grįžęs į Meksiką Rojus primena, kad žmonija turi atsargiai elgtis su įrankiais, kuriuos naudojame, ypač, „jei nenorime jais susižeisti”.

„Kur aš matau spąstus, būtų įpratimas leisti šiam daiktui mąstyti ir kurti už tave. Galbūt tai gali tapti kompulsija ar priklausomybe, kaip ir socialinė žiniasklaida.”