2023.12.08 14:18
Tarytum visiems suprantamas ir dažnai vartojamas terminas. Bet gyvenime vykstančios „nesąmonės“ verčia suabejoti, kas tai – mūsų gyvenimo tikrovė, ar tik norų deklaravimas.
Kalbant tiksliau, politinė Sistema esanti Lietuvoje, įvardijama kaip „atstovaujama demokratija“. Suprask – vykdoma per atstovus. Kažkoks kalambūras. Juk demokratija, tai daugumos valdžia. O atstovai – mažuma. Jeigu valdžia mažumos rankose, tai ne demokratija.
Jeigu dauguma (piliečiai) šią mažumą (atstovus) galėtų ne tik rinkti, bet ir kontroliuoti, atstatydinti, tada būtų kita kalba. Tada būtų demokratija.
Bet taip nėra…
Ar ne iš to ir visos „nesąmonės“ gyvenimo tikrovėje, kad pats terminas „atstovaujama demokratija“ yra tikra destrukcija – priešingų sąvokų samplaika? O juk tai programa, matrica. Koks projektas, toks ir namas…
„Atstovaujama demokratija“ sukūrė mažumos Visagalybę ir daugumos Abejingumą. Šios „žirklės“ valstybės išlikimui ne mažiau pavojingos už išorinius priešus.
Apie abejingumą (jo pragaištį), pasakyta ir Biblijoje – „Kadangi tu nei karštas, nei šaltas, o drungnas, tai aš tave išspjausiu“.
Bet ar gali būti kitaip? Juk pilietinis Abejingumas tik logiška pasekmė. Kiek gi galima protestuoti, mitinguoti, pasirašinėti įvairias peticijas, jeigu tai neduoda rezultatų? Jeigu pilietis (suverenas) tuščiomis rankomis, be jokių poveikio priemonių savo „tarnams“…
Konstitucinės teisės (žodžio laisvė, tikėjimo, teisė protestuoti ir kt.) tampa tik teorinėmis, neveikiančiomis. Nes akivaizdus galios disbalansas – visa valdžia tik „viršuje“.
Prie tokio, pvz. padangų disbalanso, važiuotumėm, kaip su kokiu vibratoriumi skirtu betono sutankinimui. Yra net profesinė liga, kuria serga ne maža dalis senosios (tarybinės) kartos mechanizatorių, turi invalidumą…
Žmonėms, visuomenei didelę įtaką turi ĮPROTIS. Ne be reikalo sakoma „ šuo ir kariamas pripranta“. Priprantama prie cigaretės, taurelės, narkotikų. Ir tampa tai NORMA. O iš tikrųjų – žalingu įpročiu.
Toks pat „žalingas įprotis“ yra valdžios vertikalė, užgyventas per ilgus šimtmečius. Tik daugelis žmonių (kolektyvinė sąmonė), to dar nesuvokia. Daugumai, tai dar vis – norma.
Suprantama, taip yra ne tik Lietuvoje, taip yra visame pasaulyje. Bet nuo to nelengviau. Kur link jis ritasi, matome…
♦
Dievas – visur esantis. Tai, atradę „bozoną“- smulkiausią dalelę tarp materijos ir ne…, pripažino ir mokslininkai.
Bet, kadangi Dievo sąvoka per daug abstrakti ir diskutuotina, tai išeities tašku galime paimti, bet kurį gyvą organizmą, kad ir žmogaus. Kaip abipusio poveikio pavyzdį tarp „centro“ ir „periferijos“.
Ne tik „centras“ siunčia komandas – rankoms, kojoms, bet ir pats gauna atsakomąjį poveikį per malonius pojūčius arba skausmą – jeigu komanda buvo klaidinga…
To rezultate operatyviai pašalinama įsidurta rakštis, atstatomas ir užgipsuojamas lūžęs kaulas ir t.t.
Toks pat – abipusis poveikis, turi būti ir politinėje Sistemoje tarp valdžios ir piliečių. Šis poveikis turi būti nuolatinis, kasdienis, o ne vieną kartą per keturis metus.
„Kentėti keturis metus“ kvaila, tai – žalingas įprotis. Laikas jo atsisakyti. Laikas nuo demokratijos „atstovaujamos“ pereiti prie tiesioginės. Kitaip prieisime „liepto galą“…
Tai nereiškia, kad „atstovai“, valdžios institucijos, atskiri pareigūnai yra nebereikalingi – tvarkysimės patys. Ne, tai būtų ANARCHIJA – kita priešybė.
Valdžios institucijos, pareigūnai reikalingi. Bet ne savivaliaujantys, o piliečių (daugumos balsų) principu, per internetą (operatyviai) kontroliuojami…
Pareigūnai, praradę daugumos pasitikėjimą (automatiškai) – atstatydinami. Iš bet kurio posto, nuo seniūnaičio iki prezidento. Bet kuris teisėjas ar prokuroras. Bet kuris žiniasklaidos bosas…
Suprantama, kad toks radikalus posūkis iškels ne vieną klausimą ir abejonę. Bet jie negali pakeisti pačio principo – to, kad visi mano paminėti pareigūnai yra iš to paties „molio“, kaip ir visi piliečiai. Kuriuos būtina kontroliuoti, kaip kontroliuojami vairuotojai… Juk jie ne angelai. Ne rojuje gyvename…
Daugumas mūsų visuomenės bėdų, kaip tik dėl jų visa – GALYBĖS ir nebaudžiamumo. Tai didelė nesąmonė ir jos, kaip „žalingo įpročio“, būtina atsisakyti.
Dabartinė mūsų „demokratija“, kaip namas be stogo, kaip automobilis be ratų, ji neveikia. Būtina užbaigti darbą. Tas „žirkles“ – mažumos visa – Galybę ir daugumos Abejingumą laikas demontuoti.
Pilietinė teisė atstatydinti atsijos visus netinkamus „tarnus“. Net „blogai išrinktieji“ ims dirbti kitaip, nei dabar. O piliečiams (suverenui), pajutus savo vertę, ims tirpti ir Abejingumas.
Visi piliečiai, nepriklausomai nuo užimamų pareigų, turi būti LYGŪS (prasme teisine).
Tik tarp lygių įmanoma draugystė, pagarba ar meilė. O platesne prasme, visuomenės masteliais – Vienybė.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
537
Demokratija, kur ji yra? Visur matau tik plutokratiją. O gal atsimenate gerą valdžią? Jei kas dalyvavo kad ir namo bendrijos susirinkime, gali įsivaizduoti kaip veikia demokratija, kiek prieštaringų interesų, kaip juos suderinti?! O tai tik namo kaimynai, ne valstybė. „Demokratišką” valdžią išrenka dauguma Blogiausia, kad daugumoje atvejų, sprendžiant problemas, teisi būna ne dauguma, o nedidelė mažuma, nepasidavusi minios sąmonei. Hitleris, ir ne tik jis, irgi buvo išrinktas demokratiškai.<>
O autoriaus siūlomas atšaukimo modelis sukeltų visišką valdžios paralyžių (visiems vis tiek neįtiksi) ir kainuotų labai brangiai. Kaip tik trumpa kadencija trukdo imtis rimtų reformų. Reformos – kaip remontas bute – kol jis vyksta labai nepatogu, o dar būtinai kažkieno interesus užkliudo.
Apie kadencijos ilginimą pagalvojau. Jei jūsų kabinete kažkoks vienas pastoviai gadintų orą, bet neturėtumėte teisės išmesti jo už durų, tai geriau keturis metus ar aštuonis? O jei pas jus atėjęs naujas darbuotojas pareikštų, kad jis rimtai dirbti pradės po keturių metų, o iki tol „ruošis, bandys”..?
Taip, Hitleris „demokratiškai” buvo išrinktas lygiai tokiais pat metodais, kokie vyksta pasaulyje ir dabar. Pirmiausia žygiuoja pinigai, po to misionieriai, o po to portretas.
Ir kas tokie juos prižiūrės? Ar tik ne tie kurie veidrodin niekada nepažiūrėjo? Tai netikra, o kas netikra niekada neveiks.
Jei neklystu, čia Čechovo citata „Этого неможет быть потому, что этого неможет быть никогда!”. Kažkieno sąmonėje dar negali, o kažkieno jau gali. Tobulumas yra kelias, ne faktas. Žingsniuoti reikia patiems.
Gerai, jeigu gali tai darykit,o sakysim, mano sąmonėje ne dar negali, o gali kitaip-kur kas paprasčiau. Darykit. Vis tik, toks būdas turi labai blogą savybę, jis vis tiek būtinai būtų taikomas ir tiems kurie taip elgtis nenori ir tokio būdo nepripažįsta. Kaip pasielgsite su tokiais žmonėmis?
Esu jau tai girdėjusi, kai kalbėjome apie bendruomenę. Kažkas tada sakė: „Na, na, kurkit jūs tą savo tobulą bendruomenę, aš palauksiu, pažiūrėsiu, kas gausis. Jei patiks, gal ir ateisiu”. Manau, kad „toks būdas” demokratijoje kuriamas demokratiškai – kartu ir darbo eigoje. Paruošto receptuko nėra. Laukiantieji dažniausiai žiūri iš už kampo ir ieško klaidų. Be abejonės, tobulumas – paprastume. Kodėl jums nepasidalinus savo paprastomis idėjomis?
Mano mintys jau buvo skelbtos šioje svetainėje bei sarmatas.lt
pasaka apie niekada niekur neegzistavusi ir niekada neivyksianti „demokratijos stebukla”. Dar parasykite,kad Maleviciaus kvadratas – na „tikrai sedevras”! „Tik tu nesupranti!”… Klounai,skant!
Idėjos fazėje viskas – tik graži pasaka. Bet šis etapas greit praeis.
Geras straipsnis į temą:
telegra.ph/dergmokratija-10-28
Štai esminis sakinys iš nuorodos apie dermogratiją:
„Nejaugi šalį iš tikrųjų gali valdyti tauta, priimdama kolektyvinius sprendimus, kai visi dalyviai turi vienodą įtaką procesams ir jų rezultatams?”
Suprantama, kad ne.
Bet juk kalba eina ne apie valdymą, o apie valdančiųjų kontrolę.
Kalba eina apie „naudingus idiotus” valdžioje, dirbančius už „trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą”. Ir tokiu būdu prastumenčius tris svetimas raides, kaip „Trojos arklį”, „Stambulo konvenciją” ir daugelį kitų nesąmonių…
Asmenį, grupę galima nupirkti, šantažuoti, apkvailinti. Visos tautos – ne
Demokratija ne panacėja, visų skylių ja neužkamšysi, bet nėra ji ir bevertė.