infa.lt

REUTERS

Donaldo Tusko vadovaujama opozicija rengiasi pakeisti konservatyviąją vyriausybę

Aštuonerius metus Lenkiją valdžiusiai Jaroslawo Kaczynskio partijai „Teisė ir teisingumas” (PiS) liko maždaug savaitė vadovauti šaliai. Gruodžio 11-13 d. valdžią šalyje perims buvusio premjero Donaldo Tusko vadovaujama opozicinė koalicija.

Prezidentas Andrzejus Duda, nepaisant savo pažado paskirti D. Tuską vyriausybės vadovu, jei tam pritars parlamentas, visomis išgalėmis stengiasi parodyti, kad naujasis kabinetas neturėtų tikėtis konstruktyvaus bendradarbiavimo.

Tuo tarpu opozicija jau ruošiasi peržiūrėti ankstesnį šalies kursą, pradedant nuo vėjo energetiką reglamentuojančių teisės aktų. Bandymas imtis PiS veiklos peržiūros iš karto sukėlė politinę audrą.

Ministro Pirmininko Mateuszo Morawieckio vadovaujamai PiS vyriausybei liko tik viena savaitė iš prezidento Andrzejaus Dudos ir teisės aktų skirtų dviejų savaičių. Gruodžio 11 d., pirmadienį, Seimas balsuos dėl pasitikėjimo, kurio M. Morawieckis beveik neabejotinai negaus.

Tuomet opozicinė Pilietinės koalicijos, Trečiojo kelio ir Naujųjų kairiųjų koalicija, kartu laimėjusi Seimo balsų daugumą, į ministro pirmininko postą pasiūlys Donaldą Tuską, kuris vyriausybei vadovavo 2007-2014 m., o po to prezidentas A. Duda turės patvirtinti jo kandidatūrą į ministrų kabineto vadovus.

Tuo pat metu prezidentas, glaudžiai susijęs su PiS, aiškiai demonstruoja, kad neketina būti patogus būsimos vyriausybės partneris. Tai A. Duda jau įrodė paskyręs Mateuszą Morawieckį ministru pirmininku.

Šį sprendimą prezidentas motyvavo PiS pirmąja vieta rinkimuose, nors puikiai suprato, kad jo protežė beveik neturi jokių šansų būti patvirtintas Seime. Tačiau šis sprendimas užvilkino opozicinės koalicijos kabineto formavimą.

Antrąjį smūgį būsimai vyriausybei sudavė rugpjūtį prie Seimo sudaryta specialioji komisija Rusijos įtakai „tirti”.

Jos užduotis – išanalizuoti oficialius dokumentus, informacijos perdavimo tretiesiems asmenims atvejus ir „žalingus sprendimus” nuo 2007 iki 2022 metų. Daugumą parlamente gavusi opozicija jau nusprendė paleisti skandalingą Seimo grupę, kuri Europos Komisijai ir Venecijos komisijai sukėlė įtarimus dėl galimo valdžios piktnaudžiavimo ir teisės pažeidimais.

Specialioji komisija Lenkijoje buvo pakrikštyta „lex Tusk”, ką apytikriai galima išversti kaip „teisingumas Tuskui”. Tai reiškia, kad ši struktūra nuo pat pradžių buvo politiškai motyvuota ir specialiai nukreipta prieš opozicijos lyderį.

Nepaisant to, paskutinę savo darbo dieną, lapkričio 29 d., specialioji komisija pateikė ataskaitą, kurioje rekomendavo uždrausti Donaldui Tuskui eiti valstybės pareigas. Tokia pati rekomendacija buvo pateikta buvusiems ministrams Jacekui Cichockiui, Bogdanui Klichui, Tomaszui Semoniakui ir Bartlomiejui Sienkiewicziui.

Visi jie buvo apkaltinti ryšiais su Rusija arba, dar blogiau, su FSB, todėl jiems buvo suteikta „grėsmės nacionaliniam saugumui” etiketė.

Tačiau Andrzejaus Dudos patarėjas Lukaszas Rzepeckis patikino, kad valstybės vadovas „nedelsiant patvirtins” Donaldą Tuską ministru pirmininku, jei Seimas balsuos už jį.

Pasak jo, specialioji komisija „turėjo teisę pateikti nuomonę”, tačiau ji buvo patariamojo pobūdžio ir Andžejus Duda „į ją neatsižvelgs”. Pasak Vakarų žiniasklaidos, jei prezidentas pasinaudotų tokia dingstimi, tai sukeltų konstitucinę krizę, jau nekalbant apie nenuspėjamas pasekmes ir griežtą ES partnerių reakciją.

Tuo tarpu opozicija, kuriai dar nepavyko ateiti į valdžią, jau pradėjo PiS politikos peržiūrą. Pilietinė koalicija ir Trečiojo kelio partija „Lenkija 2050” įnešė įstatymo projekto dėl energijos tarifų įšaldymo namų ūkiams ir „pažeidžiamiems vartotojams” pakeitimus.

Paskutinę akimirką įtraukti pakeitimai, susiję su vėjo energija, gerokai išplečiantys jos naudojimą. Siūloma padidinti vėjo jėgainių statybą 300 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų. Taip pat numatoma sušvelninti reikalavimus vėjo jėgainių statybai šalia nacionalinių parkų.

Donaldo Tusko teigimu, toks pakeitimas paspartins Lenkijos perėjimą prie žaliosios energetikos ir atgaivins sausumos vėjo energetikos pramonę. Paulina Hennig-Kloska, parlamento narė, atstovaujanti partijai „Lenkija 2050” ir tikėtina būsimos vyriausybės klimato ir aplinkos ministrė, paaiškino, kad pataisų tikslas – „aprūpinti lenkus pigia ir švaria elektros energija, atkuriaant šalies energetinę nepriklausomybę”.

Tačiau, akivaizdu, kad ši iniciatyva kėsinasi į kadenciją baigiančios valdžios palikimą. 2016 m. PiS priėmė įstatymą, leidžiantį vėjo jėgaines statyti dešimt kartų didesniu atstumu nei vėjo turbinos aukštis, kuris paprastai yra nuo 700 metrų iki 1,5 kilometro.

„Be konsultacijų, be analizės, be pasirengimo Pilietinė koalicija ir „Lenkija 2050″ nori pastatyti milžiniškas turbinas šalia lenkų namų”, – piktinosi Mateuszas Morawieckis.

Tačiau, nepatenkinti ir kai kurie Donaldo Tusko sąjungininkai – Naujoji kairė ir Liaudies partijos lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, kurie rinkėjams žadėjo, kad atstumas tarp namų ir vėjo jėgainių bus ne mažesnis kaip 500 metrų. Tokia reakcija visiškai suprantama.

Pirma, kai kuriuos ūkininkus išgąsdino PiS pareiškimai, kad dėl D. Tusko idėjų bus nusavinta jų žemė. Antra, opozicija paskutinę akimirką pridėjo pakeitimų, iš esmės pakartodama PiS plačiai naudojamus triukus, kai dokumente buvo daromi pakeitimai, tiesiogiai nesusiję su pagrindine įstatymo projekto tema.

Iš tikrųjų, vienas iš rinkimų pažadų buvo nutraukti tokią praktiką. Tikriausiai reikėjo sulaužyti žodį tam, kad Andžejui Dudai kiltų mažiau pagundų vetuoti įstatymo projektą.

Tačiau, jo koalicijos sąjungininkų nuogąstavimai tikriausiai bus išgirsti. Seimo pirmininkas ir partijos „Lenkija 2050” lyderis Szymonas Cholownia pažadėjo, kad įstatymo projektas bus koreguojamas ir atstumas bus ne 300 m, o 500 m.

Tuo tarpu artėja Donaldo Tusko konfrontacija su Centriniu banku. Tikėtinas būsimasis premjeras pareikalavo Centrinio banko vadovo Adamo Glapinskio (Adam Glapinski), ilgamečio Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynski) draugo, atsistatydinimo ir netrukus jam gali pavykti pakeisti reguliatoriaus vadovybę.

Tačiau Centrinis bankas įjungė pavojaus signalą ir paprašė ES, įskaitant Europos centrinį banką (ECB), apsaugos, kaltindamas D. Tuską bandymu pakenkti institucijos nepriklausomumui.

Atsižvelgiant į tai, kad PiS statytinis ir kiti partijos atstovai anksčiau yra išsakę kandžių pastabų apie ECB ir kitas ES institucijas, o J. Glapińskis yra aršus euro kritikas, jie turi mažai šansų sulaukti Briuselio užuojautos.

Pažymėtina, kad pastaraisiais metais Varšuva konfliktavo su Europos Sąjunga, kuri kaltino respublikos vykdomąją valdžią grubiu kišimusi į įvairias sritis, pavyzdžiui, teismų sistemą. Dabar PiS atstovai yra priversti ieškoti eurobiurokratų apsaugos.

Valdžios perdavimas Donaldo Tusko vadovaujamai koalicijai turėtų įvykti gruodžio 11-13 dienomis.