infa.lt

Britų mokslininkas nustatė, kad žmonių, kurie pernelyg optimistiškai vertina savo būsimą finansinę padėtį, pažintiniai gebėjimai yra žemesni nei tų, kurie stengiasi į viską žvelgti realistiškai ar net pesimistiškai.

Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra sutikęs žmonių, kurie labai optimistiškai vertina savo finansinę ateitį. Jie įsitikinę, kad turės didelį namą, prestižinį ir mylimą darbą (arba išvis nedirbs, o jų neegzistuojančia įmone rūpinsis reikalų patikėtinis), automobilį (ir ne vieną), galimybę dažnai keliauti į tolimas šalis.

Daugelis tikriausiai pastebėjo, kad toks optimizmas niekuo neparemtas: tokie žmonės dažnai neturi net savo būsto, gali turėti negrąžintų paskolų, stokoti gero išsilavinimo ir turėti nedarnią tėvų šeimą, kuri retai gali juos paremti tiek morališkai, tiek finansiškai.

Nenuostabu, kad jų viltys dėl ateities labai dažnai nepasiteisina. Tačiau dėl kokios priežasties jie puoselėja nerealius lūkesčius?

Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkas Chrisas Dawsonas nusprendė daugiau sužinoti apie šią problemą. Jo tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Personality and Social Psychology Bulletin”.

Remdamasis didelės nacionaliniu mastu reprezentatyvios 36 312 Jungtinės Karalystės gyventojų imties duomenimis, jis padarė išvadą, kad egzistuoja ryšys tarp išpūstų lūkesčių dėl savo būsimos finansinės padėties ir intelekto.

Chrisas Dawsonas tyrė įvairius dalyvių kognityvinius gebėjimus, įskaitant atmintį, sklandų kalbėjimą, gebėjimą dirbti su skaičiais ir pan. Paaiškėjo, kad polinkis pervertinti savo būsimą finansinę padėtį buvo susijęs su žemu pažintinių gebėjimų lygiu.

Esant visoms kitoms vienodoms sąlygoms, aukščiausio intelekto asmenų realistinių (arba pesimistinių) lūkesčių tikimybė didėjo 22 procentais (53,2%), o optimizmo tikimybė sumažėjo 34,8 procento, lyginant su žemų pažintinių gebėjimų asmenimis.

Taigi, kuo aukštesnis intelekto lygis, tuo realistiškesni ar net pesimistiškesni atrodė žmonių lūkesčiai dėl jų būsimos finansinės sėkmės.