infa.lt

Lenkijos – Vokietijos pasienis | Reuters nuotr.

ES šalys nesugeba susidoroti su nelegalių migrantų srautu, kurie naudojasi „Europos integracijos pasiekimu” – Šengeno susitarimu, rašo „Daily Mail” leidinys. „Šengeno zonoje” nėra jokios pasienio kontrolės, o norint tapti nepagaunamuoju tereikia kirsti jos išorinę sieną. Dabar susitarimą norima atšaukti.

Europos veidas diena iš dienos radikaliai keičiasi, nes terorizmo grėsmės ir nekontroliuojama imigracija griauna laisvo judėjimo tarp ES šalių idilę.

Daugelio bloko valstybių vyriausybės, desperatiškai bandydamos atkurti savo suverenitetą ir sustiprinti nacionalinį saugumą, kad apsaugotų savo piliečius, grįžta prie pasienio kontrolės praktikos.

„Daily Mail” sudarytame detaliame žemėlapyje matyti, kad 11 Šengeno šalių – nuo Prancūzijos iki Slovakijos, nuo Švedijos iki Vokietijos – atnaujino seniai panaikintus apribojimus, įskaitant tapatybės patikrinimus, pasų tikrinimą, policijos apklausas, stacionarius patikros punktus ir transporto priemonių apžiūras.

Kaip teigiama ES ataskaitoje apie naujas kontrolės priemones, su kuria susipažino „Daily Mail” žurnalistai, daugelio šalių valdžios institucijos įsitikinusios, kad pasienio kontrolė būtina siekiant užkirsti kelią migrantais apsimetančių Artimųjų Rytų teroristų „infiltracijai” ir sumažinti didėjantį spaudimą jau ir taip perpildytiems pabėgėlių centrams.

Pavyzdžiui, lapkritį Italija sustiprino sienų su kaimynine Slovėnija kontrolę, argumentuodama, kad dėl Izraelio ir „Hamas” karo kyla „didėjanti smurto grėsmė Europos Sąjungoje”, taip pat rizika, kad į šalį pateks teroristai migrantai, nes „nuolat jaučiamas migracijos spaudimas iš sausumos ir jūros”.

Savo ruožtu Slovėnija paskelbė įvedanti patikrinimus prie savo sienų su Vengrija ir Kroatija, teigdama, kad susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir Italija, taip pat „grėsmėmis viešajai tvarkai ir vidaus saugumui”.

Sienų apribojimai prieštarauja daugiau kaip prieš 30 metų priimto Šengeno susitarimo sąlygoms, pagal kurias tuomet buvo leista laisvai judėti keleiviams tarp Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų.

Susitarimas pavadintas Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje esančio regiono, kuriame jis buvo pasirašytas, vardu, ir netrukus prie jo prisijungė dauguma sparčiai besiplečiančios Europos Sąjungos narių.

Pagal Šengeno susitarimą į ES atvykusiems asmenims leidžiama be vizų keliauti iš vienos valstybės narės į kitą, be pasų patikros, kol jie išvyks iš bloko.

Nors Briuselio biurokratai ir politikai šią politiką vadina „Europos integracijos brangakmeniu”, daugelis ją laiko savotišku masalu, kuris į bloko šalis vilioja migrantus ir teroristus.

Praėjusiais metais trečdalis milijono prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir nelegalių migrantų sėkmingai atvyko į ES per jos išorės sienas, o vėliau, remdamiesi Šengeno taisyklėmis, galėjo laisvai judėti bloko viduje savo nuožiūra.

„Daily Mail” stebi migrantus, atvykstančius į ES ir judančius toliau. Šią vasarą mūsų akiratyje atsidūrė tunisiečiai, kurie vos per keturias dienas autobusu ir traukiniu nukeliavo iš Sicilijos salos per Italiją iki Diunkerko Šiaurės Prancūzijoje, kur sumokėjo nelegaliems vežėjams, kad šie juos laivu nugabentų į Jungtinę Karalystę.

Kol laukiame Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimo, ar vyriausybės siūloma nelegalių migrantų siuntimo į Ruandą schema yra teisėta – apie tai turėtų būti paskelbta trečiadienį, – Vokietija praėjusią savaitę paskelbė savo planus, atitinkančius Didžiosios Britanijos schemos dvasią, kurie leis jai paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir nelegalių migrantų deportavimo procesą, kartu sugriežtinant patikrinimus prie sienų su Austrija, Šveicarija, Čekija ir Lenkija.

Italija taip pat pareiškė, kad tikisi siųsti migrantus į Albanijos priėmimo centrus, kuriuose bus sprendžiama, kam turėtų būti neleista atvykti.

Tuo tarpu, kai kurios ES šalys griežčiau tikrina pasienius, o kai kurie griežtai kritikuoja griežtesnę pasienio kontrolę, nes ji riboja 400 mln. bloke gyvenančių europiečių laisvą judėjimą.

Viename straipsnyje, paskelbtame visos Europos naujienų svetainėje „Euroactiv”, rašoma: „Jei važiuoji traukiniu iš Austrijos į Vokietiją, atrodo, tarsi Šengeno niekada nebūtų buvę. Kai kertate sieną, kelionė stabdoma. Visos durys uždarytos. Gerai ekipuoti policijos pareigūnai prieina prie traukinio ir pradeda tikrinti tapatybę. Dėl to tiesiogiai vėluoja bet kokios kelionės.”

Visame Prancūzijos pietuose esančiame Banyuls-sur-Mer mieste pasirodė plakatai, kuriuose reikalaujama vėl atidaryti visus keturis greitkelius per netoliese esančią sieną su Ispanija.

Šiais keliais intensyviai naudojosi nelegalių migrantų vežėjai, gabendami juos į Europos Sąjungos šiaurę, ir, kaip teigė vyriausybė Paryžiuje, jie buvo uždaryti vykdant „antiteroristines priemones”.

Tai sukėlė daug neigiamų emocijų vietiniams gyventojams, kuriems dabar tenka įveikti didesnius atstumus, kad aplankytų savo giminaičius ar net tiesiog nuvyktų į darbą.

Anksčiau lapkričio mėnesį migracijos ekspertas Alberto-Horstas Neidhardtas (Alberto-Horst Neidhardt) iš Briuselio Europos politikos studijų centro perspėjo, kad sienų sugriežtinimas rodo „kokia trapi yra Šengeno zona„.

Pasak jo, dėl Šengeno erdvės „didžiulis skaičius” migrantų, atvykstančių į Pietų Europą, laisvai keliauja po žemyną ir atvyksta į tokias šalis kaip Vokietija, kurioje labai padaugėjo prieglobsčio prašymų – pernai jų buvo pateikta ketvirtis milijono.

Vokietijos valdančiajai koalicijai, kuriai priklauso ir už migraciją pasisakantys žalieji, sukėlė nerimą policijos duomenys apie tai, kad vien rugsėjį į šalį atvyko 20 000 nelegalių migrantų. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos į šalį atvyko 92 119 nelegalių migrantų.

Vokietijos valdžios institucijos prognozuoja, kad šiemet į šalį atvyksiančių nelegalių migrantų skaičius bus didžiausias nuo 2016 m., kai tuometinė kanclerė Angela Merkel sutiko priimti sirus, bėgančius nuo pilietinio karo savo šalyje – šis jos žingsnis faktiškai atvėrė Europos duris visiems atvykėliams.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris sakė, kad dabartinis migrantų antplūdžio mastas yra „lūžio taškas”, nes imigrantų iš Balkanų, Artimųjų Rytų ir Afrikos į pietus nuo Sacharos, prieglobsčio, maisto ir pašalpų teikimo našta tenka šalies mokesčių mokėtojams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė: „Pagaliau turime pradėti masiškai deportuoti tuos, kurie neturi teisės likti Vokietijoje. Turime gerokai apriboti nelegalią migraciją. Jie turi palikti mūsų šalį.”

Prancūzijos (kuri atnaujino tapatybės patikrinimus prie visų savo sienų su kitomis ES šalimis) vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmaninas (Gérald Darmanin) sakė, kad Prancūzijos piliečiai laukia „sprendimų Europoje, kurią supa nestabilios šalys”.

„Kalbėdami apie imigracijos kontrolę, mes kalbame apie savo suverenitetą. Mes patys sprendžiame, ką norime priimti ir nuo ko norime atsiskirti.”

Mūsų žemėlapis parodo priežastis, kodėl tiek daug Europos šalių nusprendžia pažeisti Šengeno susitarimo reikalavimus. Ir tai kelia didelį nerimą.

Danija, kuri šiuo metu įvedė patikrinimus prie savo sausumos ir jūrų sienų su Vokietija, pareiškė, kad susiduria su „rimta grėsme” vidaus saugumui dėl teroristų, organizuoto nusikalstamumo ir nelegalios migracijos. Ji teigė, kad netrukus gali išplėsti šiuos patikrinimus ir iš kitų ES šalių atvykstantiems oro keleiviams.

Švedija įspėjo, kad dėl islamo terorizmo ir jo keliamos rimtos grėsmės nacionaliniam saugumui pradėjo tikrinti visas savo sienas su ES šalimis.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius pritarė griežtesnei Europos šalių sienų kontrolei ir sakė: „Europos Sąjungą supa daug labai rimtų krizių – didesnių nei bet kada per pastaruosius 30 metų.”

„Susiduriame su Putino karine invazija Ukrainoje, „Hamas” išpuoliu prieš Izraelį – visa tai vyksta didėjant nelegalios imigracijos srautams.”

„Hamas” užpuolus Izraelį, Italija nusprendė atnaujinti savo vidaus sienos su Slovėnija kontrolę. Po to, per 24 valandas, Slovėnija tą patį padarė Vengrijos [ir Kroatijos] atžvilgiu”, – pridūrė jis.

Plenkovičius teigė, kad sienų kontrolės įvedimas buvo politikų signalas, jog šios šalys rūpinasi savo žmonėmis. Jis taip pat paragino sukurti griežtesnius ES išorės sienų apsaugos mechanizmus – šią mintį interviu autoritetingam naujienų žurnalui „Der Spiegel” pakartojo ir Vokietijos kancleris Scholzas.

Tuo tarpu Italijoje ministrė pirmininkė Giorgia Meloni reagavo į žvalgybos pranešimus apie didelį „teroristų” patekimo į šalį migrantų iš Balkanų gretose pavojų: „Skubiai įsikišome sustabdydami Šengeno susitarimo galiojimą ir atnaujindami sienų su Slovėnija kontrolę.”

Ji teigė, kad visas Šengeno projektas gali būti „sunaikintas” desperatiškai bandant apginti Europos saugumą.

Skirtingose šalyse pasienio kontrolė vykdoma skirtingai

Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi sakė, kad atsitiktiniai patikrinimai pasienyje su Slovėnija tikriausiai bus tęsiami ir kitais metais. Per vieną operaciją policija jau sustabdė 3 142 asmenis ir 1 555 transporto priemones, kai bandė susekti 66 migrantus, o keli asmenys buvo apklausti dėl nelegalios migracijos nusikaltimų.

Slovakijos vyriausybė prie sienos su Vengrija dislokavo šimtus policijos pareigūnų, karių ir šunų, kad užkirstų kelią nelegaliems migrantams patekti į šalį.

Komentuodamas šį žingsnį ministras pirmininkas Robertas Fico sakė: „Šis jėgos demonstravimas skirtas parodyti nelegalių imigrantų vežėjams ir organizatoriams, kad Slovakija yra pasirengusi ginti savo teritoriją”.

Tuo tarpu BBC pranešė, kad praėjusią savaitę Vokietijos Saksonijos žemėje ginkluoti policijos pareigūnai stabdė automobilius greitkelyje, vedančiame iš Lenkijos, siekdami neleisti atvykti nelegaliems imigrantams ir jų vežėjams.

Vengrija, kuri griežtai pasisako prieš migrantų atvykimą, teigia, kad sugriežtinti sienų kontrolę paskatino Europos Sąjungos nesugebėjimas pažaboti masinės nelegalios imigracijos į bloko šalis, kuri, pasak jos, kelia grėsmę atskirų šalių saugumui.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto buvo labai aiškus: „Jei Briuselis nepakeis savo migracijos politikos, galime atsidurti ten, kur nenorime būti – Europoje, kurią į dalis dalina senos vidinės sienos”.

Šengeno kodekse apie sienas teigiama, kad sienų kontrolė ir patikrinimai turėtų būti „kraštutinė priemonė”, kurios turėtų būti imamasi tik iškilus rimtai grėsmei šalies saugumui.

Atrodo, kad šiandien visos Europos šalys – kad ir kaip karštai jos anksčiau gynė laisvo judėjimo bloko viduje principą – jaučia, kad ši bauginanti akimirka atėjo.