infa.lt

lvzs.lt nuotr.

Ištvėrėme trejus metus liberaliausios valdžios Lietuvos istorijoje. „Laisvės“ partijos programą uoliai vykdantys konservatoriai kadencijos pradžioje užsibrėžė tikslą priimti visą eilę gėjams, translyčiams bei visam LGBT judėjimui palankių įstatymų. Pasiekti pavyko ne viską.

Nors iki kadencijos pabaigos – dar metai, įsibėgėjant rinkiminiam laikotarpiui priimti daugumos lietuvių nuomonei prieštaraujančius politinius sprendimus jiems bus vis sunkiau. Pats metas apžvelgti kokias „pergales“ pasiekė LGBT interesams atstovaujantys valdantieji, o ką teks šalyje atitaisyti.

Nepavyko sunaikinti šeimos sampratos

Visų pirma derėtų pasidžiaugti, kad, nepaisant valdančiųjų pastangų, šeimos sampratos Lietuvoje dar nepavyko sunaikinti.

Ne paslaptis, kad vienas pirmųjų LGBT uždavinių Seimo daugumai buvo siekis Lietuvoje įteisinti vienalytes partnerystes, dar žinomas civilinių sąjungų pavadinimu. Nors valdantiesiems liberalų, „laisviečių“, o daugiausia – konservatorių balsais pavyko klausimą pastūmėti iki priėmimo stadijos, galutinio sprendimo vis dar nėra.

Tokią situaciją sukūrė ne tik balsų trūkumas valdančiųjų tarpe, bet ir aktyvus pasipriešinimas tokioms iniciatyvoms. Masinis tautos mitingas Vingio parke 2021 gegužę (Didysis Šeimos Gynimo Maršas), apklausos, kuriose jau daugiau nei dešimtmetį absoliuti dauguma lietuvių nepritaria tokių partnerysčių įteisinimui, galimas prezidento veto.

Pažvelgus į minėtų apklausų rezultatus ir Seimo darbotvarkę akivaizdu, kad valdantieji atstovauja ne tautos interesus, bet LGBT politinę darbotvarkę formuojančius aktyvistus. Dar daugiau, visuomenei bandoma įteigti, kad tokios partnerystės/sąjungos niekuo nesikėsina į Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintą šeimos sampratą.

Tačiau pabandžius siūlyti teisines alternatyvas, kurios išspręstų vienalyčių porų praktinio gyvenimo problemas, susijusias su sveikatos apsauga ar paveldėjimu, valdantieji atkerta, kad jiems to nereikia.

Tokia pozicija signalizuoja, kad tikrieji siekiai yra kur kas tolimesni nei vien tokios partnerystės įteisinimas. Paprastai ir Vakarų pavyzdžiai rodo, kad įteisinus partnerystes netrukus įteisinama ir tokių porų galimybė vaikintis, vėliau šie ryšiai prilyginami ir santuokai. Vyro ir moters kuriamos prigimtinės šeimos išskirtinumas ir papildomumas yra išplaunamas, šeimą prilyginant vienalytėms poroms.

Už tai, kad šeimos samprata dar nėra pakeista Lietuvoje turime dėkoti visiems neabejingiems šalies žmonėms, šeimą ginantiems visuomenininkams ir sąžinės nepraradusiems tautos atstovams. Ir nors valdantiesiems ligšioliniai bandymai nebuvo sėkmingi, atsitraukti nuo šeimos sampratos kvestionavimo jie nesiruošia, priešingai, trūkstamų balsų ieško socialdemokratų bei Sauliaus Skvernelio partijose, kurių dalis atstovų balsuoja kaip liberalai.

Todėl šeimos gynėjams reikia išlikti budriems. Šeimos sampratą nuo valdančiųjų užmačių sėkmingai gynėme trejus metus, būtų apmaudu, jei leistume laimėti liberalams per likusius metus.

Įteisino lyties keitimą, pamynė gyvybę ir užvaldė teismus

Tuo tarpu vienos didžiausių liberalų pergalių šioje kadencijoje įvyko ne Seimo salėje, tačiau Vyriausybėje arba dar konkrečiau Arūno Dulkio vadovaujamoje sveikatos apsaugos ministerijoje.

Nusispjovęs į bioetiką ir panaikinęs „valstiečių“ kadencijoje galiojusią embrionų apsaugą, įteisinęs cheminius abortus ministras tokiais tikslais neapsiribojo.

Dažnas nustebtų sužinojęs, kad Lietuvoje jau yra įteisintas ir lyties keitimo procesas. Ministro įsakymo dėka Lietuvoje įteisinta medikamentinė lyties keitimo forma, kuomet lyties sutrikimą turintiems asmenims bus taikoma hormonų terapija. Nors chirurginis lyties keitimas, nupjaunant lyties organus arba krūtis dar neįteisintas, valdantieji stengiasi atverti vis daugiau būdų Lietuvoje pasikeisti lytį.

Vietoj to, kad būtų stengiamasi pagelbėti nuo lyties disforijos kenčiantiems žmonėms, vyriausybės ir Arūno Dulkio sprendimais jie bus negrįžtamai žalojami. Negana to, jau diskutuojama ir apie lyties keitimą vaikams.

Siekis daryti žingsnius link lyties keitimo stumiamas ir Seime. Čia vis agresyviau bandoma priimti plačiai pagarsėjusią Stambulo konvenciją iš kurios jau traukiasi net ir anksčiau šią sutartį ratifikavusios šalys.

Kilniais tikslais apie kovą dėl smurto prieš moteris prisidengusi sutartis savo turinyje siekia įteisinti socialinę lytį, t.y. galimybę vieną dieną pradėti save identifikuoti kaip kitos lyties atstovą, negu padiktavo prigimtis.

Priimti konvencijai valdantieji net pasitelkė Konstitucinį teismą. Šios institucijos išaiškinimas esą turėtų pasitarnauti spaudžiant parlamentarus balsuoti už konvencijos tekstą. Tiesa, kyla pagrįstų nuogąstavimų ar toks išaiškinimas bus objektyvus.

Su konservatoriais artimai besibičiuliavusį ir Konstituciją progresyvios ideologijos naudai perrašinėjusį teisėją Dainių Žalimą, valdančiųjų sprendimu, prieš keletą metų pakeitė aktyviausias LGBT reikalavimų gynėjas Lietuvos teismuose Vytautas Mizaras. Dar daugiau, šiemet Konstitucinio teismo teisėju konservatoriai paskyrė ir savo partijos atstovą, Seimo narį, buvusį teisės ir teisingumo komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, aktyviai rėmusį LGBT reikalavimus šioje kadencijoje.

Būsimas sveikatos apsaugos ministro skyrimas į pareigas ir jo požiūris į žmogaus gyvybę bei lyties keitimą bus vienas svarbiausių būsimos valdančiosios daugumos klausimų 2024 m. Nuo naujojo sveikatos reikalų vadovo valios priklausys ar Lietuva pajėgs atitaisyti konservatorių paskirto Arūno Dulkio žalą.

Ne menkesnis testas lauks ir Seimo bei Prezidento, kurie turės užtikrinti, kad Konstitucinis teismas bei kitos teisingumą vykdančios šakos nebūtų paverstos liberalkonservatorių marionetėmis.

Mokyklose pasakosim apie gėjų santuokas?

Nepavykus įtvirtinti pergalių dėl partnerystės ir Stambulo konvencijos valdantieji griebėsi vaikų. Vietoje to, kad įtvirtintų pedofilus užkardančius įstatymus ar kovotų su narkotikų pandemija mokyklose, valdantieji nusprendė, kad svarbiausia moksleiviams yra išgirsti apie gėjų santuokas.

Liūdnai pagarsėjusių gyvenimo įgūdžių programoje toliau lieka švietimo ministerijos rekomenduotina literatūra. Faktas, kad joje propaguojamos idėjos susipažinti su kitokio pobūdžio „šeimomis” ar kvestionuoti savo lytinę tapatybę su daugumos Lietuvos tėvelių nuostatomis niekaip nedera. Valdančiųjų tikinimai, kad tokiomis programomis nesiekiama nieko blogo skamba dar įtartiniau, kai net pats švietimo ir mokslo ministras G.  Jakštas negali pasakyti, kiek yra lyčių.

Negana to, vyriausybė nusprendė, kad bet kokie draudimai pasakoti apie LGBT santuokas mokyklose yra nepagrįsti, todėl užsimota naikinti ir patį nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymą.

Negalėdami įtikinti rinkėjų absurdiškomis idėjomis dėl vienalyčių santuokų ar lyties keitimo, liberalai tikisi juos bent užsiauginti, išplaudami smegenis mūsų vaikams ir supriešindami juos su tėvais.

Nuo to, kam po artėjančių rinkimų atiteks švietimo, mokslo ir sporto ministro postas, priklausys ar tėvai galės ramiai leisti savo atžalas į mokyklas. Nebijodami, kad jų vaikai bus ideologizuojami liberalia propaganda be jų sutikimo.

Toks stebėtinas valdančiųjų ideologinis angažuotumas, aptarnaujant LGBT verčia klausti ar šie politikai prieš trejus metus prisiekė Konstitucijai ar „gėjų manifestui”? Konstituciją gerbiantis politikas turėtų žinoti, kokia šeimos samprata įtvirtinta pagrindiniame šalies dokumente, gerbti tautos valią ir tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

1987 m. LGBT aktyvisto Michael Swift JAV paskelbtame „gėjų manifeste” buvo rašoma: „Mes pakeisime jūsų vaikus pagal savo pavyzdį, jie šliaužios prieš mus ir mumis žavėsis”. Kadangi asmenis pažįstame pagal jų darbus, susidaro įspūdis, kad toks manifestas valdančiųjų ratui kur kas mielesnis nei Konstitucijos tekstas.