infa.lt

Pastaraisiais mėnesiais tapo populiaru skelbti, kad Jungtinėse Valstijose ir pasaulyje bendrai įsivyravo „prieš mokslą” nukreiptos nuotaikos, tačiau ar šie teiginiai yra teisingi? – Užduoda retorinį klausimą žurnalistas Derrick Broze savo”Substack” platformos paskyroje.

Nereikia ilgai ieškoti antraščių ir žiniasklaidos atstovų, skelbiančių apie racionalumo pabaigą, nes pasaulis bendrai ir Amerika konkrečiai akivaizdžiai tapo „antimokslinės” retorikos aukos.

Pagal šį požiūrį amerikiečiai dabar yra absoliučiai kvaili ir nesugeba suprasti mokslinių sąvokų ar interpretuoti mokslinių tyrimų. Pastaruoju metu šie panikieriai nurodo pasipriešinimą pagrindiniam COVID-19 naratyvui kaip naujausią antimokslinę tendenciją.

Prieš pasirodant Covid-19, pagrindiniu šių antimokslinių nuotaikų varikliu buvo laikomas abejojimas vakcinų nauda.

Kiek tiesos galima rasti tiriant šiuos teiginius? Ar Pasaulyje iš tiesų siaučia prieš mokslą nukreipta „infodemija”? Ką apskritai reiškia būti nusiteikusiam prieš mokslą? Galiausiai, jei antimokslinis mąstymas iš tiesų populiarėja, kodėl?

Kai ieškau „Anti-Science America”, randu tokias antraštes:

• Anti-mokslinis požiūris žudo amerikiečius
• Kaip pakeisti prieš mokslą nusiteikusios Amerikos tendenciją?
• Anthony Fauci įspėja, kad „prieš mokslą nukreiptas nusistatymas” yra problema
• Dėl daugelį metų trunkančių prieš mokslą nukreiptų nuotaikų Amerika atsidūrė bauginančioje padėtyje

Taip pat radau dokumentą „Kova su antimokslu: Dr. Peteris Hotezas, Nacionalinės tropinės medicinos mokyklos dekanas, Bayloro medicinos koledžo pediatrijos ir molekulinės virusologijos ir mikrobiologijos profesorius. Jis taip pat yra Teksaso vaikų ligoninės Vakcinų kūrimo centro direktorius.

„Laisvai apibrėšiu „antimokslinį judėjimą” kaip organizuotą ir finansuojamą mokslo ir mokslinių principų bei metodų atmetimą alternatyvių požiūrių veiksmais, dažnai susijusiais su atskirų mokslininkų persekiojimu ar pjudymu”, – rašo Hotezas.

Hotezo apibrėžimas apibūdina labai konkrečią grupę, kuri, anot jo, yra organizuota ir finansuojama, atmetanti mokslo metodą ir principus. Ši grupė, matyt, taip pat mėgsta persekioti mokslininkus.

Vikipedijoje antimokslinis požiūris apibrėžiamas kaip „filosofija arba pasaulio supratimo būdas, atmetantis mokslą ir mokslinį metodą”. Be to, vikipedijoje rašoma, kad mokslo neigėjai „nepripažįsta mokslo kaip objektyvaus metodo, galinčio generuoti universalias žinias”.

Taigi, pasak daktaro Piterio Hotezo (Dr. Peter Hotez) ir Vikipedijos (remiamasi žiniasklaidos pranešimais ir tyrimais), norint būti laikomam antimokslininku, reikia atmesti mokslinį metodą, principus ir apskritai mokslą. Taip pat būtina atmesti objektyvias žinias ir persekioti mokslininkus.

Abejonė skiepais nėra savaime „antimokslinė”

Deja, šiame tvirtinime yra problema. Pavyzdžiui, per daugelį metų visi mano apklausti asmenys, kurie atmeta arba abejoja vakcinomis, neatmeta mokslo ar mokslinio metodo. Tiesą sakant, šie tėvai ir aktyvistai, kuriems buvo priklijuota „anti-vaxerių” etiketė, dažnai yra vieni iš labiausiai išprususių ir su naujausiais tyrimais susipažinusių asmenų.

Žinoma, ši grupė, kaip ir bet kuri kita, gali būti šališka ir nepagrįstai spekuliuoti, tačiau apskritai ši bendruomenė yra linkusi tvirtai palaikyti mokslinį metodą ir mokslininkus, kurie kelia pagrįstus klausimus dėl skiepų saugumo.

Vienas iš mokslininkų, kuriuos gerbia vakcinų skeptikų bendruomenė, yra daktaras Williamas Thompsonas. Thompsonas buvo Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vyresnysis mokslininkas ir dirbo agentūroje nuo 1998 m.

2014 m. rugpjūtį daktaras Tompsonas, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, paskelbė pareiškimą, kad 2004 m. žurnale „Pediatrics” paskelbtame straipsnyje jis ir bendraautoriai praleido svarbią informaciją iš tyrimo apie vakcinų ir autizmo ryšį.

Tompsonas pripažino, kad CDC iš tiesų tyčia nutylėjo duomenis, kurie rodė ryšį tarp padidėjusios autizmo rizikos afroamerikiečiams vyrams, kuriems MMR vakcina buvo skirta iki 36 mėnesių amžiaus.

Vėliau kongresmenui Williamui Posey buvo pateikta šimtai tūkstančių dokumentų, susijusių su daktaro Thompsono tyrimu. Po metų Posey išėjo į Atstovų Rūmų salę aptarti daktaro Viljamo Tompsono ir jo dokumentų.

„2014 m. rugpjūtį daktaras Viljamas Tompsonas, Ligų kontrolės ir prevencijos centro vyresnysis mokslininkas, bendradarbiaudamas su pranešėjo advokatu, mano biurui pateikė dokumentus, susijusius su 2004 m. CDC tyrimu, kuriame buvo nagrinėjama kiaulytės, tymų, raudonukės vakcinų ir autizmo ryšio galimybė”, – pareiškė Posey.

Toliau kongresmenas Posey citavo daktaro Tompsono pareiškimą, kuris buvo pateiktas jo biurui:

„Visi autoriai ir aš susitikome ir nusprendėme tarpe nuo 2002 m. rugpjūčio iki rugsėjo. nepranešti apie jokį poveikį rasės atžvilgiu šiame dokumente. Kažkuriuo metu netrukus po susitikimo, kuriame nusprendėme nepranešti apie jokį poveikį rasei, bendraautoriai suplanavo susitikimą, kad sunaikintų su tyrimu susijusius dokumentus.

Visi likę keturi bendraautoriai susitiko, atsinešė į posėdžių salę didelį šiukšlių konteinerį, peržiūrėjo ir patikrino visus spausdintus dokumentus, kuriuos, kaip manėme, turėtume išmesti, ir sudėjo juos į didžiulį šiukšlių konteinerį.

Tačiau, kadangi maniau, kad tai neteisėta ir pažeistų tiek FOIA, tiek JAV teisingumo ministerijos prašymus, visų dokumentų popierines kopijas laikiau savo kabinete ir išsaugojau visas susijusias kompiuterines bylas. Manau, kad galutiniame „Pediatrics” straipsnio projekte tyčia nutylėjome prieštaringas išvadas.”

Deja, per penkerius metus, praėjusius nuo kongresmeno Posey pareiškimų, Kongresas nepareikalavo ištirti daktaro Williamo Thompsono teiginių. Vieninteliai žmonės, kurie apskritai atkreipia dėmesį į šį liudijimą, yra „prieš mokslą” nusiteikę „antivakseriai”.

Atrodo, kad likusi korporacinė žiniasklaida ir mokslo bendruomenė nežino arba nėra suinteresuota sąžiningai ištirti daktaro Tompsono pareiškimus.

Būtent tylėjimas dėl tokių istorijų, kaip CDC informatoriaus, skatina eilinius amerikiečius nuo visuotinio pasitikėjimo vyriausybe ir mokslo bei medicinos įstaigomis pereiti prie naktinio dokumentinių filmų žiūrėjimo ir medicininių straipsnių tyrinėjimo.

Daugeliui tai reiškia ne tiek nusistatymą prieš mokslą, kiek skeptišką požiūrį į korporacijų mokslą ir pagrindinius pranešimus (arba jų trūkumą) temomis, kurios neatitinka iš anksto nustatyto naratyvo.

Visuomenės nežinojimas maitina korporacijų mokslo mašiną

Vienas iš pavyzdžių – vandens fluorizavimo tema. Daugelį metų kiekvienas, nusprendęs rašyti ar kalbėti apie galimą žalingą valstybinių vandens fluorizavimo programų poveikį, buvo išjuokiamas kaip keistuolis, dėvintis skardinę kepurę.

Kaip žurnalistui, rašyti apie problemas, susijusias su vandens fluorinimu, yra trumpiausias kelias prarasti patikimumą didžiosios žurnalistikos kartelio akyse.

Nepriklausomai nuo atsako, faktai yra faktai. Įrodyta, kad pakankamai didelės vandens fluoravimo dozės kenkia žmonių sveikatai. Tai neginčytinas faktas. Arba turėtų būti. Deja, dėl nepakankamo korporacinės žiniasklaidos informavimo ir nepakankamo švietimo valstybinėse mokyklose vidutinis amerikietis yra apgailėtinai neišprusęs šia tema.

Dar blogiau, kai kuriems žmonėms buvo įteigta, kad fluoravimas vandenyje nėra nieko blogo ir kad taip mano tik „prieš mokslą nusiteikę” sąmokslo teorijų šalininkai.

Tikėtina, kad šie žmonės nėra susipažinę su neseniai vykusiu federaliniu teisminiu procesu, kuris buvo iškeltas reaguojant į daugybę tyrimų, kuriuose išsamiai aprašytas neurotoksinis fluoro poveikis.

Nuo birželio advokatai, atstovaujantys Fluorido veiksmų tinklui (Fluoride Action Network) ir kitoms advokatų grupėms, kovojo su advokatais, atstovaujančiais JAV aplinkos apsaugos agentūrai.

Ieškovai teigė, kad vandens fluoravimas pažeidžia Piktnaudžiavimo toksinėmis medžiagomis įstatymą, nes nustatyta, kad fluoridas, esant JAV vyriausybės leidžiamam jo kiekiui, sukelia daugybę sveikatos problemų.

Šio teismo proceso metu danų aplinkos epidemiologas daktaras Phillipas Grandjeanas, žinomas dėl gyvsidabrio neurotoksiškumo, pareiškė, kad jam grasino arba jį vertė kolegos iš Harvardo odontologijos mokyklos po to, kai viename iš jo tyrimų buvo padaryta išvada, kad fluoridas yra neurotoksinas.

Kai Teisingumo departamento teisininkė Debra Karfora paklausė Grandžano apie jo pasirašytą pareiškimą, kuriame jis sumenkino rezultatų reikšmę, Grandžanas pareiškė, kad pareiškimą parengė Harvardo spaudos skyrius ir įrašė jo pavardę.

Pareiškime teigiama, kad mokslininkai vis dar pritaria CDC pozicijai, jog vandens fluoravimas yra saugus. Dr. Grandžanas nedetalizavo, kas jam grasino ir kaip dažnai tokie grasinimai gali pasitaikyti jo srityje.

Jis taip pat pareiškė, kad „fluoro lobistai” įsiskverbė į Pasaulio sveikatos organizacijos komitetą, siekdami, kad nebūtų minimas joks žalingas fluoro poveikis.

Dėl konkretaus kenksmingo fluoro poveikio daktaras Grandjeanas savo parodymuose teigė, kad „epidemiologinių įrodymų visuma nepalieka jokių pagrįstų abejonių, kad neurotoksiškumas vystymuisi yra rimta rizika žmonių sveikatai, susijusi su padidėjusiu fluoro poveikiu”.

Dr. Grandjeanas taip pat teigė, kad siekiant kontroliuoti fluoro poveikį žmonėms, daugiausia dėmesio reikia skirti nėščioms moterims ir mažiems vaikams. (Daugiau apie #FluorideTrial skaitykite čia)

Nepaisant to, kad šis gerbiamas ir autoritetingas mokslininkas prisipažino, jog jam buvo grasinama už pranešimus apie fluorido poveikį, taip pat jo darbų, kuriuose jis aiškino su fluoru susijusį rimtą neurotoksiškumą, žiniasklaida ir toliau vadina vandens fluoravimo priešininkus sąmokslo teorijų šalininkais.

Ir dėl to, kad apie tai nepranešama, dauguma amerikiečių ir toliau papūgauja tą patį klaidingą mąstymą.

Žiniasklaida ir vėl tyli, puola arba klijuoja etiketes visiems, kurie abejoja šiuo naratyvu, todėl žmonės skeptiškai vertina oficialius vyrų ir moterų laboratoriniais chalatais skelbiamus teiginius.

Vienaip ar kitaip, bet kuo labiau didysis pasaulis ignoruoja mokslą, kuris neatitinka jų naratyvo, tuo labiau amerikiečiai abejoja korporatyvinės žurnalistikos ir mokslo bendruomenės teisingumu.

Ar „COVID neigėjai” yra nusiteikę prieš mokslą?

Žinoma, prieš mokslą nusistačiusiųjų etiketė buvo naudojama COVID-19 reagavimo ir atkūrimo pastangų kritikams apibūdinti. TLAV išsamiai aprašė problemas, susijusias su COVID-19 atvejų skaičiumi, PGR tyrimais, uždarymais ir kaukėmis.

Nekartosiu to, ką jau aptarėme, tačiau akivaizdu, kad PSO, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Anglijos visuomenės sveikatos centro ir kitų tarptautinių sveikatos organizacijų skeptikai nėra tiesiog „nusiteikę prieš mokslą”.

Jei ką, tai skiepų skeptikai, vandens fluoravimo priešininkai ir COVID-19 tiesos ieškotojai (nes trūksta geresnio termino) reikalauja daugiau mokslo, o ne mažiau. Be to, daugelis didžiausių COVID-19 blokavimų, kaukių ir kt. kritikų yra patys mokslininkai.

Šie asmenys dirba universitetuose, rašo medicinos ir mokslo žurnalams ir gerbia mokslinį metodą. Be abejo, jų negalima atmesti kaip prieš mokslą nusiteikusių gudruolių.

2017 m. Scientific American tinklaraštyje buvo atkreiptas dėmesys į kai kurias problemas, susijusias su antimokslininkų etikete. „Žmonių santykis su mokslu yra daug sudėtingesnis ir niuansuotesnis nei „už mokslą” ar „prieš mokslą”.

Turime ištaisyti kai kuriuos klaidingus įsivaizdavimus ir parodyti, kad tai, kas dažnai įvardijama kaip „prieš mokslą” ar „mokslo neigimas”, dažnai geriau suprantama kaip pavieniai motyvuoto šališkumo atvejai”, – rašoma tinklaraštyje.

Nors tinklaraštyje vakcinų skeptikai pateikiami kaip pavyzdžiai žmonių, kurie paprasčiausiai tampa šališkumo aukomis, jis iliustruoja faktą, kad ne visi, kurie abejoja mokslinių žurnalų ar organizacijų išvadomis, yra nusistatę prieš mokslą ar mokslinį metodą.

Daugelis mano apklaustų žmonių, kurie abejoja vakcinomis, vandens fluoravimu ir COVID-19, pritaria mokslui ir moksliniam metodui. Jie abejoja korporacijų finansuojamu mokslu, interesų konfliktais ir scientizmu – beveik religine pagarba mokslui, kai ši sritis laikoma neįveikiama korupcijai.

Taigi, jei „prieš mokslą” nusiteikę žmonės iš tikrųjų ragina daugiau remtis mokslu, ką tai sako apie minią, kuri įspėja apie „prieš mokslą” nukreiptą infodemiją? Pasirodo, kad kaltintojai – tie, kurie kaltina neteisingu mąstymu, – yra tikroji „prieš mokslą” nusiteikusi minia.