infa.lt

Vokietijos užsienio reikalų ministrė išdėstė radikalų požiūrį į ES plėtrą.

Berlynas: Europos Sąjunga, ruošdamasi plėtrai, turi imtis drąsių reformų, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Komentaruose, kurie sukels nerimą kai kuriose mažesnėse ES valstybėse narėse, A. Baerbock pasiūlė panaikinti dabartinę sistemą, pagal kurią kiekvienai iš 27 šalių skiriamas komisaras, nes ES ruošiasi leisti naujoms narėms prisijungti prie klubo iki dešimtmečio pabaigos.

„Negalima tiesiog leisti, kad Europos Parlamentas ir Komisija tiesiog augtų ir didėtų, taptų vis didesni”, – sakė ji Berlyne vykusiame užsienio reikalų ministrų ir ES bei akademinės bendruomenės atstovų susitikime.

„Turime priimti ryžtingus, drąsius sprendimus. Tokia šalis kaip, pavyzdžiui, Vokietija – esame pasirengę ribotą laiką apsieiti be savo Komisijos nario.”

Viena iš galimybių būtų skirti didelius Komisijos nario portfelius kelioms šalims narėms, sakė Baerbock.

Be to, žaliųjų partijos politikė pasiūlė iš dalies pakeisti vienbalsiškumo taisyklę, pagal kurią viena šalis narė tam tikrais atvejais gali vetuoti ES iniciatyvas, įskaitant labai jautriose srityse, pavyzdžiui, mokesčių ir užsienio politikos.

Baerbock komentarai pasirodė tuo metu, kai prieš kitą mėnesį Briuselyje vyksiantį svarbų ES vadovų susitikimą įsibėgėja diskusijos dėl ES plėtros, į ją priimant tokias šalis kaip Ukraina ir Vakarų Balkanų šalis.

„Tai mums kartą gyvenime pasitaikanti situacija”, – sakė ji, pažymėdama, kad po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šalių narių apetitas plėtrai atsinaujino.

Pritardama neseniai išsakytoms kitų ES užsienio reikalų ministrų pastaboms, Annalena Baerbock įspėjo, kad plėtrai negalima taikyti požiūrio „arba – arba”, pavyzdžiui, siūlydama, kad narystės siekiančioms šalims būtų leidžiama dalyvauti Tarybos posėdžiuose prieš joms tampant visateisėmis narėmis.

„Turime išeiti iš situacijos, kai žmonės mano, kad stojimas yra arba-arba”, – sakė ji susirinkusiems federalinėje užsienio reikalų ministerijoje. „Turėtume užtikrinti, kad šių šalių žmonės, ypač jaunimas, turėtų galimybę anksti, dar prieš šaliai tampant visateise nare, pasinaudoti Europos Sąjungos teikiamais privalumais.”

Tai galėtų apimti leidimą studentams iš tokių šalių kaip Šiaurės Makedonija, Serbija ir Turkija dalyvauti Erasmus studentų programoje arba tarptinklinio ryšio mokesčių sumažinimą ir vizų procedūrų supaprastinimą šalių kandidačių piliečiams.

Ji pridūrė, kad ES lėšų susiejimas su teisinės valstybės standartais taip pat turėtų būti ES politikos dalis.

Baerbock, kreipdamasi į Berlyne susirinkusius delegatus prie užrašo „Didesnė ir stipresnė sąjunga”, taip pat ragino gerinti ES užsienio politikos padalinio – Išorės veiksmų tarnybos (EIVT) – ir Europos Komisijos veiklos koordinavimą ir pasisakė už ryžtingesnę ES užsienio politiką.

Tačiau Baerbock pripažino, kad pastaruoju metu ES vyrauja nesutarimai dėl Izraelio ir „Hamas” karo. „Mes vaidiname skirtingus vaidmenis ir laikėmės skirtingų požiūrių… ne visada buvo lengva rasti bendrą kalbą šiuo klausimu. Lengvų atsakymų nėra. Kova dėl kompromiso visada bus Europos Sąjungos dalis”.

infa.lt: Tai ką siūlo Vokietijos URM ministrė tokioms mažoms šalims kaip Lietuva reiškia prarasti savo balsą ES. Pavyzdžiui, Baltijos valstybės ir, sakykime, Vengrija, gautų vieną komisaro vietą ES. Tai pradžioj kiekvienu klausimu reikėtų susitarti tarp kelių šalių, jų viduje, ir tik tada jį išsakyti. Ir tai būtų laikoma keliais balsais, o vienu. Didžiosios valstybės nenori turėti lygių teisių su mažosiomis. – jos laiko save galingesnėmis ekonomiškai, demografiškai, todėl nori turėti ir daugiau teisių.

Tas būtų labai susiję ir subalsavimu visiems svarbiais klausimais – siūloma ES atsisakyti vienbalsiškumo principo, kai visi klausimai turi būti priimami vienbalsiai. Dabar, pavyzdžiui Vengrija užblokuoja kokį klausimą, kuris kertasi su jos nacionaliniais interesais. Atsisakius šio principo, šalių dauguma galėtų primesti likusioms bet kokią savo poziciją prievarta, net jei joms tas nenaudinga. Tai ypač paliestų migracijos, žemės ūkio kvotu, žvejybos ir kitus klausimus. Tokios mažytės šalys, kaip Baltijos, Bulgarija, Vengrija ir pan. – visada būtų tiesiog priverstos paklusti didžiųjų diktatui.

Tai jau nebebūtų ta ES, į kurią Lietuva įstojo ir už kurią balsavo jos žmonės. Bent jau ta dalis, kuri balsavo.