infa.lt

Palestinos palaikymo akcija Stambule

Izraelio karas prieš „Hamas“ atskleidžia lūžių linijas Prancūzijos visuomenėje, kurioje gyvena didžiausia pasaulyje žydų bendruomenė po Izraelio ir JAV, praneša „Politico” leidinys.

Sarselis, Prancūzija – Paprastai gyvybingame „Mažosios Jeruzalės” Sarcelio rajone vaikštinėja tik patruliuojantys ginkluoti prancūzų kareiviai.

Nuo spalio 7 d., kai „Hamas” įvykdė mirtiną išpuolį prieš Izraelį, šiame daugiausia žydų anklave šiauriniame Paryžiaus priemiestyje tapo bauginančiai tylu: vietiniai gyventojai mažai juda, o restoranuose ir kavinėse nėra nuolatinių klientų – baiminamasi, kad Prancūzijoje padaugės antisemitinių išpuolių.

„Žmonės išsigandę, ištikti šoko, jie prarado gyvenimo meilę”, – sakė košerinės picerijos vadovas Alexis Timsit. „Mano verslas sumažėjo 50 procentų, gatvėje nėra šurmulio, niekas nepasivaikšto”, – sakė jis priešais didelį ekraną, kuriame visą parą transliuojama karo transliacija.

Per pastarąsias tris savaites Prancūzijoje užfiksuota daugiau antisemitinių incidentų nei per pastaruosius metus: Pranešta apie 501 nusikaltimą – nuo žodinių įžeidimų ir antisemitinių grafičių iki grasinimų nužudyti ir fizinių užpuolimų.

Tarp tiriamų antisemitinių aktų – grupės, susirinkusios prie sinagogų ir šaukiančios grasinimus, ir grafičiai, pavyzdžiui, prie stadiono pietvakarių Karkasone išpurkšti žodžiai „žudyti žydus yra pareiga”.

Po išpuolių vidaus reikalų ministras prie žydų mokyklų, maldos namų ir bendruomenės centrų papildomai dislokavo policijos ir karių, o Sarselyje – karių, kurie saugo mokyklas, iš kurių mokiniai paimami ir išvežami.

„Stengiuosi nerodyti dukrai, kad bijau”, – sakė Suedu Avner, kuri tikisi, kad konfliktas netruks ilgai. Tačiau po „Hamas” išpuolių bendruomenėje įsivyravo tam tikra panika, kai kuriais atvejais plintanti kaip gaisras „WhatsApp” grupėse. Vieną ypač įtemptą dieną tėvai net neleido savo vaikų į mokyklą.

Prancūzijoje gyvena didžiausia žydų bendruomenė už Izraelio ir JAV ribų (apie 500 000 žmonių) ir viena didžiausių musulmonų bendruomenių Europoje. Prancūzijos žydų bendruomenei susirūpinimas dėl saugumo nėra naujiena, nes tam tikra prasme ji išliko budri po virtinės islamistų teroro išpuolių Prancūzijos teritorijoje per pastarąjį dešimtmetį.

Izraelio karas prieš „Hamas” dabar kelia grėsmę trapiai taikai tokiose vietovėse kaip Sarselis, vienas skurdžiausių Prancūzijos miestų, kur tūkstančiai žydų gyvena šalia kaimynų musulmonų, daugiausia kilusių iš Šiaurės Afrikos, imigrantų kilmės ir gyvenančių mažas pajamas gaunančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

Tuo tarpu valdžios institucijos dažnai susiduria su prieštaringais reikalavimais – tarp žydų, kurie baiminasi dėl savo saugumo, ir musulmonų, kurie jaučia prielankumą palestiniečių reikalui.

Per savo vizitą Izraelyje ir Palestinos teritorijose Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pats stengėsi rasti sudėtingą pusiausvyrą tarp paramos Izraeliui kovoje su „Hamas” ir raginimo išsaugoti palestiniečių gyvybes.

Bendruomenė, kuriai gresia pavojus

Timsitui ši grėsmė labai reali. Prieš porą mėnesių, kai Paryžiaus priemiestyje policijos pareigūnas mirtinai nušovė paauglį, jo piceriją apiplėšė riaušininkai ir sukėlė neramumus skurdžiuose gyvenamuosiuose rajonuose visoje Prancūzijoje.

Jis sakė, kad šis išpuolis nebuvo antisemitinis, tačiau tai buvo žiaurus priminimas. 2014 m. palestiniečius palaikanti demonstracija, kuria buvo protestuojama prieš Izraelio antžeminį puolimą prieš Gazos ruožą, peraugo į antisemitines riaušes prieš žydų parduotuves. „Viskas, ko reikia, tai kibirkštis, kad viskas vėl įsipliekstų”, – sakė Timsitas.

Prancūzijos žydai nuo 2000-ųjų pradžios patyrė vis daugiau antisemitinių išpuolių, kurie giliai įsirėžė į nacionalinę psichiką, turint omenyje prisiminimus apie Prancūzijos bendradarbiavimą su nacistine Vokietija per Antrąjį pasaulinį karą.

„Smurto baimė [Prancūzijoje] atsirado kartu su antrąja intifada”, – sakė Izraelio ir Palestinos konflikto specialistas iš analitinio centro IFRI Marcas Heckeris, turėdamas omenyje sukilimą prieš Izraelio okupaciją Palestinos teritorijose.

„Kiekvieną kartą, kai situacija Artimuosiuose Rytuose paaštrėja, Prancūzijoje padaugėja antisemitinių nusikaltimų”, – pridūrė jis. Pasak žydų organizacijų, dėl antisemitinių išpuolių grėsmės sustiprinta apsauga žydų mokyklose ir sinagogose, o kai kuriose vietovėse daugelis Prancūzijos žydų atsisakė dėvėti kipas.

Prancūzijos žydai yra ne tik žemo lygio išpuolių, bet ir pagrindinis islamistų taikinys, nes Prancūzija kovoja su teroristinių išpuolių banga, kuri per pastarąjį dešimtmetį, be kitų taikinių, smogė mokykloms, barams ir viešiesiems pastatams.

2012 m. Tulūzos žydų mokykloje tris vaikus ir rabiną iš arti nušovė Mohamedas Merahas, šaulys, prisistatęs esąs ištikimas „Al Qaeda”. 2015 m. netoli Paryžiaus esančiame košeriniame prekybos centre buvo nužudyti keturi žmonės.

Nors „Hamas”, „Al Qaeda” ir ISIS tinklai yra atskiri, J. Heckeris įspėjo, kad „Hamas” išpuolio prieš Izraelį mastas „suaktyvino” visus islamistus ir vėl sukėlė gilią baimę Prancūzijos žydams.

Subtili vietos pusiausvyra

Daugelis Sarselio žydų yra sefardai, t. y. ispanų kilmės, ir atsidūrė Šiaurės Afrikoje, kai Ispanija viduramžiais ištrėmė savo žydų gyventojus. Dauguma jų atvyko į Prancūziją po to, kai gyveno buvusiose Prancūzijos kolonijose Alžyre ir Tunise. Todėl Sarselio musulmonai ir žydų bendruomenė turi bendrą kultūrinę ir lingvistinę istoriją, o abi grupės jau dešimtmečius gyvena palyginti darniai.

„Nuo išpuolių Sarcellyje nebuvo nė vieno antisemitinio išpuolio… Praėjo daugiau nei dvi savaitės, ir mes laikomės kartu”, – sakė Sarselio meras šypsodamasis, nepaisant pastebimos įtampos. Miesto musulmonų ir žydų santykiai draugiški, sakė Haddadas, o vietiniai gyventojai gatvėse didžiuojasi savo draugyste su kitos religijos žmonėmis.

„Santykiai lengvi, mus sieja panaši kultūra, daug žydų yra kilę iš Tuniso, Alžyro, jie net šiek tiek kalba arabiškai”, – sakė Naima, musulmonė pensininkė, kuri nenorėjo nurodyti savo pavardės, kad apsaugotų savo privatumą. „Mano šeima, mano vyras ir vaikai gerbia žydus, tačiau pažįstu daug žmonių, kurie pyksta ant Izraelio”, – sakė Naima, kuri į Prancūziją iš Alžyro persikėlė būdama jauna.

„Turiu draugų musulmonų, mes puikiai sutariame, nevaikštome vieni kitų mušti”, – sakė Avneris.

Tačiau daugeliui politika (ir Izraelio ir Palestinos konfliktas) yra uždrausta, o bendruomenės gyvena gana atskirą gyvenimą, dauguma žydų mokinių mokosi religinėse mokyklose. Pastaraisiais metais daug žydų iš Sarcelio taip pat pasirinko emigraciją į Izraelį.

Tačiau Izraelio, kaip didžiausios ir saugios žydų prieglaudos, įvaizdis buvo sugriautas po to, kai „Hamas” per siaubingus išpuolius nužudė daugiau kaip 1 400 izraeliečių, sakė Haddad.

„Kur [žydai] eis, jei Izraelyje jie nėra saugūs? Žmonių baimės padidėjo, jie bijo to, kas vyksta čia, ir jiems skaudu dėl to, kas vyksta žydų „prieglobsčio valstybėje”, – sakė jis.

Daugelio tragiškų žydų istorijos posūkių posūkis – po Hamas išpuolių kelios prancūzų šeimos grįžo iš Izraelio, kad rastų laikiną prieglobstį sąlyginai ramioje Sarselio užuovėjoje.