infa.lt

Kinijos valstybinė žiniasklaida kaltina Jungtines Valstijas gilinant krizę, kartu skleisdama kaltinimus, kad žydai kontroliuoja Amerikos politiką, rašo „The New York Times” leidinys.

Intensyvėjant Izraelio ir Hamaso konfliktui ir didėjant didesnio karo galimybei, Kinija deda daugiau pastangų, kad taptų neutralia Vidurio Rytų taikos tarpininke.

Pirmadienį Pekino vyriausiasis diplomatas paskambino Izraelio ir Palestinos kolegoms ir paragino laikytis santūrumo. Kinijos pasiuntinys keliauja po Artimuosius Rytus, žadėdamas padėti išvengti didesnio karo. Trečiadienį Jungtinėse Tautose Kinija vetavo rezoliuciją dėl karo, kurioje nebuvo raginama nutraukti ugnį.

Tačiau net ir tuo metu, kai Kinija diplomatinėmis priemonėmis siekia sumažinti karštį, Kinijos internete ir valstybinėje žiniasklaidoje plinta antisemitizmas ir antiizraelietiškos nuotaikos, o tai kenkia Pekino pastangoms parodyti nešališkumą.

Kinija jau sulaukė Jungtinių Valstijų ir Izraelio spaudimo dėl atsisakymo pasmerkti „Hamas” už spalio 7 d. išpuolį, kuriuo prasidėjo karas.

Griežtai cenzūruojamame Kinijos internete plinta kurstytojiškos kalbos, kritikuojančios Izraelį, o komentatoriai, regis, įgijo drąsos dėl šio atsisakymo.

Kinijos valstybinė žiniasklaida pasinaudojo šiuo konfliktu, kad apkaltintų Jungtines Valstijas, jog jos užmerkia akis prieš Izraelio agresiją, ir tuo pat metu kaltina, kad žydai kontroliuoja Amerikos politiką.

Valstybinis laikraštis „China Daily” pirmadienį išspausdino redakcinį straipsnį, kuriame teigiama, kad Jungtinės Valstijos Gazos ruože yra „klaidingoje istorijos pusėje”. Jame teigiama, kad Vašingtonas, „aklai remdamas Izraelį”, dar labiau paaštrino konfliktą.

Hu Xijin, įtakingas komentatorius, buvęs Komunistų partijos laikraščio „Global Times” vyriausiasis redaktorius, rašydamas Kinijos socialinėje žiniasklaidoje, reagavo į Izraelio ministro aršiai nusiteikusius pareiškimus, skirtus galingai Libano karinei grupuotei „Hezbollah”: „O, nusiramink, Izraeli. Nerimauju, kad nušluosite Žemę iš Saulės sistemos”.

Kartais prieš Izraelį nukreipti komentarai įgaudavo nacionalistinį atspalvį. Plačiai pasklestoje žinutėje 2,9 mln. sekėjų Kinijos socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo” turintis influenceris teigė, kad jis pasirinktų „Hamas” vadinti „pasipriešinimo organizacija”, o ne „teroristine organizacija”, laikantis pačios Kinijos šios grupuotės įvardijimo.

Toliau jis apkaltino Izraelį, kad jis yra teroristinė organizacija, nes jo oro antskrydžiai Gazos ruože nusinešė daug civilių aukų.

Kinijos valstybinis transliuotojas neseniai „Weibo” tinkle sukūrė diskusijų puslapį, kuriame teigė, kad žydai kontroliuoja neproporcingai didelę JAV turto dalį. Daugelyje atsakymų buvo gausu antisemitinių stereotipų ir komentarų, menkinančių Holokausto baisumus, rašo „The New York Times”.

Shen Yi, žymus Fudano universiteto tarptautinių santykių profesorius, Izraelio išpuolius palygino su nacių vykdyta agresija. Tarp naujausių Izraelio ambasados Kinijoje oficialios socialinės žiniasklaidos paskyros komentarų buvo panašių į izraeliečių palyginimą su naciais.

Sunku pasakyti, ar antiizraelietiškos pozicijos valstybinėje žiniasklaidoje ir antisemitizmas Kinijos internete yra koordinuotos kampanijos dalis. Tačiau Kinijos valstybinė žiniasklaida retai nukrypsta nuo oficialios šalies Komunistų partijos pozicijos, o jos interneto cenzoriai labai gerai atsižvelgia į vadovų pageidavimus ir greitai pašalina bet kokį turinį, kuris pakreipia visuomenės nuotaikas nepageidaujama linkme, ypač tokiais geopolitinės svarbos klausimais.

Šį mėnesį Pekine peiliu subadžius Izraelio diplomato šeimos narį, Kinijos cenzoriai apribojo šios žinios sklaidą, uždrausdami socialinėje žiniasklaidoje paieškos rezultatuose naudoti hashtagus. Kinijos policija pranešė, kad auką peiliu subadė užsienietis. Nebuvo aišku, kodėl buvo įvesti apribojimai.

„Jei Kinija manytų, kad leisti skleisti antisemitinius komentarus yra pavojinga ir problemiška, cenzoriai tai sustabdytų. Akivaizdu, kad vyriausybė siunčia žinią, jog tai toleruojama”, – sakė Carice Witte, Izraelio analitinio centro „SIGNAL Group”, daugiausia dėmesio skiriančio Kinijai, vykdomoji direktorė.

Oficiali Vokietijos ambasados Kinijoje „Weibo” paskyra papriekaištavo žmonėms, skelbiantiems nuorodas į nacius, ir pažymėjo, kad „atsitiktinis žmonių vadinimas naciais tik atskleidžia jūsų pačių kvailumą”. Ji pridūrė, kad žmonės, savo profilio nuotraukose derinantys Izraelio vėliavą su nacių simbolika, yra „arba neišmanėliai idiotai, arba begėdžiai bastūnai!”

M. Witte sakė, kad Kinija gali laikyti antisemitinių nuotaikų plitimą, taip pat priešiškumą Jungtinėms Valstijoms dėl šio konflikto geopolitiškai naudingu, nes ji siekia stiprinti ryšius su arabų šalimis ir stiprinti savo pozicijas Artimuosiuose Rytuose.

Pastaraisiais metais Kinija siekė atlikti svarbesnį vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, norėdama užpildyti galios vakuumą, atsiradusį po JAV kariuomenės mažinimo iš regiono. Kovo mėnesį Kinija padėjo tarpininkauti sudarant susitarimą dėl Saudo Arabijos ir Irano – dviejų aršiausių varžovų, kurie abu yra pagrindiniai Pekino prekybos sąjungininkai – diplomatinių santykių atkūrimo.

Birželį aukščiausiasis Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitiko su Palestinos savivaldos prezidentu Mahmoudu Abbasu ir pasiūlė dviejų valstybių sprendimą dėl nepriklausomos Palestinos valstybės.

<…>

Nors Kinija ir Izraelis palaiko tam tikrus ekonominius ryšius, glaudus Izraelio aljansas su Jungtinėmis Valstijomis tebėra kliūtis glaudesniems abiejų šalių santykiams, o didėjančios antiizraelietiškos nuotaikos valstybinėje žiniasklaidoje ir Kinijos internete nepadės.

„Tai gali sumažinti Izraelio norą pasitikėti Kinija kaip „sąžininga tarpininke” dabartiniame kare”, – sakė Izraelio Reichmano universiteto Abba Ebano diplomatijos ir tarptautinių santykių instituto Azijos politikos programos vadovas Gedaliah Aftermanas.

G. Aftermanas teigė, kad Kinija turi galimybę atlikti svarbų vaidmenį stiprinant stabilumą regione, pavyzdžiui, padėti išlaisvinti kai kuriuos iš daugiau kaip 200 „Hamas” laikomų įkaitų.

Jis pridūrė, kad Kinija, atrodo, naudojasi karu kaip būdu „formuoti antiamerikietišką naratyvą Kinijos visuomenėje”, o internete vyraujantis vitriolis iš dalies kilo iš painiavos, nes Izraelio pasmerkimas buvo supriešintas su Jungtinių Valstijų pasmerkimu, o žydų kritika – su amerikiečių kritika.

Anot Notingemo universiteto Ningbo miestelio Ningbo, esančio Kinijos rytuose, docentės Mary Ainslie, kuri atliko antisemitizmo šalyje tyrimus, istoriškai kinai buvo linkę puoselėti teigiamus stereotipus apie žydus. Ji sakė, kad jie dažnai vaizduojami kaip darbštūs, įtakingi ir finansiškai išprusę. Pavyzdžiui, Talmudas išverstas į kinų kalbą ir parduodamas dėl pamokymų, kaip uždirbti pinigų.

Tačiau pastaraisiais metais, pasak jos, dėl augančio nacionalizmo, didėjančio nepasitikėjimo Vakarais, prastėjančios ekonomikos ir konspiracinio diskurso populiarumo Kinijos internete šie stereotipai tapo vis labiau antisemitiniai.