infa.lt

foto: Arvydas Daunys / infa.lt

Progresyvistai, kurie anksčiau tikėjosi, kad sinodas suteiks postūmį tokiems dalykams kaip L.G.B.T.Q.+ katalikams, teigė, kad susitikimas neišjudino Bažnyčios, praneša „The New York Times” leidinys.

Mėnesį trukęs popiežiaus Pranciškaus sušauktas susitikimas (Sinodas), skirtas Romos Katalikų Bažnyčios ateičiai nustatyti, baigėsi šeštadienio vakarą dokumentu, kuriame teigiama, kad „būtina skubiai” suteikti moterims svarbesnį vaidmenį, tačiau atidėtas svarbiausių klausimų, tokių kaip moterų įšventinimas į diakones, svarstymas ir nenagrinėjamas LGBTQ.+ katalikų klausimas.

Vietoj to Vatikano pareigūnai per susitikimą, kurį ir liberalai, ir konservatoriai apibūdino kaip galimą Pranciškaus 10 metų trunkančio pontifikato kulminaciją ir priemonę, per kurią jis galėtų imtis pokyčių, stengėsi pabrėžti bendrą požiūrį.

Jis atspindėjo kitą Pranciškaus kadencijos bruožą: svarbiausiais klausimais Pranciškus stengėsi pasiekti didesnę paramą pasaulinėje Bažnyčioje.

Pasibaigus susitikimui, pavadintam Sinodu, kuriame dalyvavo Pranciškus ir apie 450 dalyvių (iš kurių 365 galėjo balsuoti), Vatikano pareigūnai sakė, kad jie nusprendė sumažinti įtampos šaltinius – „skirtumus”, kaip juos pavadino susitikimas.

Po to dalyviai balsavo dėl dokumento, kuris reiškė „judančią Bažnyčią”, sakė Liuksemburgo kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas, vienas iš aukščiausių susitikimo pareigūnų. „Ir tai yra svarbiausia – mes judame”.

Tačiau progresyvistai, kurie labai tikėjosi, kad susitikimas suteiks tikrą postūmį pokyčiams, teigė, kad galutinis dokumentas visiškai nepajudino Bažnyčios. Prieš susitikimą buvo svarstomos įvairios opios temos, įskaitant tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimą, bendravimą su L.G.B.T.Q.+ katalikais ir galimybę leisti vedusiems vyrams tapti kunigais.

Jos iš esmės išnyko.

Vietoj to dokumente teigiama, kad moterims būtina suteikti daugiau pareigų ir daugiau įtakos Bažnyčios veikloje. Tačiau, kalbant apie diakones moteris, buvo pasakyta, kad reikia daugiau „teologinių ir pastoracinių” tyrimų.

Jame siūloma iš naujo išnagrinėti dviejų Pranciškaus sudarytų komisijų, turinčių tirti moterų diakonatą, darbą ir pateikti rezultatus, kai kitais metais vėl susirinks asamblėja – „jei įmanoma”.

Net ši švelni formuluotė sulaukė didžiausio, tarp visų punktų, dėl kurių buvo balsuojama dokumente, pasipriešinimo.

Dokumente teigiama, kad paragrafas, kuriame kalbama apie dvasininkų celibatą – tema, kurią reikia toliau nagrinėti, – taip pat sulaukė daug balsų „prieš”, tačiau buvo priimtas 291 balsais prieš 55.

Tačiau, kai kurios temos, kaip antai bendravimas su L.G.B.T.Q.+ katalikais, apie kurį Pranciškus dažnai kalbėjo per 10 savo popiežiavimo metų, buvo beveik visiškai išbrauktos iš galutinės santraukos.

Taip pat, apie daug triukšmo katalikų pasaulyje sukėlusį popiežiaus pasisakymą apie homoseksualų partnerysčių laiminimo svarstymą – nebuvo net užsiminta.

„Esu nusivylęs, bet nesu nustebęs”, – sakė kunigas Jamesas Martinas, tokios pagalbos šalininkas ir susitikimo dalyvis. „Atsižvelgdamas į tai, kad buvo išsakytos labai skirtingos nuomonės, norėčiau, kad kai kurios diskusijos, kurios buvo atviros, sąžiningos ir išsamios, būtų įtrauktos į galutinę sintezę.”

Pasak sinodo dalyvių, vienas bažnyčios vadovas atsisakė atsisėsti šalia dvasininko Martino po to, kai šis teigiamai atsiliepė apie L.G.B.T.Q.+ katalikus. Pasak vieno iš dalyvių, tuomet bažnyčios vadovas pasiėmė savo Sinodo ženklu pažymėtą vandens butelį ir išėjo iš salės.

Tėvas Martinas atsisakė tai komentuoti.

Bažnyčia savo ateitį mato Afrikoje, o daugelis ten esančių vyskupų yra linkę griežtai priešintis bet kokiam atsivėrimui LGBTQ.+ katalikams. Pasak kai kurių nusivylusių kritikų, iš dalies todėl išsamesnės diskusijos šiais klausimais neįvyko. Dokumente Afrikos vyskupų asamblėja buvo paraginta toliau nagrinėti, „kaip lydėti poligaminėse sąjungose gyvenančius žmones, kurie artėja prie tikėjimo”.

Susirinkimui vadovavę Vatikano pareigūnai vis dėlto stengėsi jį pristatyti kaip didelį šuolį į priekį.

Bažnyčios Asamblėja vėl susirinks kitų metų spalį. Jos pabaigoje dalyviai balsuos dėl kito, galutinio dokumento, kuriame bus pateiktos rekomendacijos popiežiui Pranciškui. Tikimasi, kad tuomet jis paskelbs svarbų popiežiaus laišką – galbūt konkrečiai pakeis bažnytinę politiką.