infa.lt

Foto: Ken Mürk/ERR

Jungtinėje Karalystėje dirbantis mokesčių specialistas, Bobas Lyddonas išsakė savo nuomonę, po to, kai ECB vakar paskelbė savo sprendimą, o jo pirmininkė Christine Lagarde atmetė bet kokią galimybę, kad 2023 m. paskutiniais mėnesiais ES ekonomika atsigaus, praneša britų „Express” leidinys.

Tai buvo pirmasis toks banko posėdis, kuriame nebuvo priimta jokių pokyčių po dešimties iš eilės palūkanų normų didinimų nuo 2022 m. liepos, dėl kurių pagrindinė palūkanų norma pasiekė rekordiškai aukštą 4 procentų lygį.

ECB prisijungė prie JAV Federalinės rezervų sistemos, Anglijos banko ir kitų valstybių, kurios, sumažėjus infliacijai, skolinimosi procentus laiko stabilius, nors ir aukščiausio lygio per daugelį metų.

J. Lagarde komentavo: „Tikėtina, kad likusią šių metų dalį ekonomika išliks silpna.

„Tačiau toliau mažėjant infliacijai, atsigaunant namų ūkių realiosioms pajamoms ir didėjant euro zonos eksporto paklausai, ateinančiais metais ekonomika turėtų sustiprėti.”

Lyddonas, „Lyddon Consulting Services” įkūrėjas, komentavo „Express.co.uk” keidiniui: „Pirmiausia kyla klausimas, kodėl turėtų atsigauti namų ūkių realiosios pajamos. Tam reikia, kad ir užimtumo lygis, ir darbo užmokestis didėtų labiau nei infliacija ir bet koks mokesčių didėjimas. Taip atsitinka, kai ekonomika yra stipri, vyriausybė atsiriekia mažesnę pyrago riekę ir dėl to trūksta darbo jėgos.

„Esant silpnai ekonomikai, nesant tikro darbo jėgos trūkumo ir esant vyriausybei, kurią reikia maitinti didesniais pinigais, – nėra prielaidų namų ūkių pajamoms realiai didėti.”

J. Lyddonas taip pat atkreipė dėmesį į neatsiejamą prielaidą, įtrauktą į ECB dabartinės ekonominės padėties analizę, kurią jis apibūdino taip: „kai euro zonos eksporto paklausa atsigauna”.

Jis paklausė: „Kokia šio eksporto paskirties vieta, kokia šalis?

„ES, ar ne euro zonos šalys? Į Jungtinę Karalystę? JAV? Į Rusiją, kuriai taikomas embargas? Kiniją, turinčią problemų savo nekilnojamojo turto rinkoje?

„Nėra šalies ar regiono, kuris būtų pakankamai gyvybingas, kad galėtų pirkti daugiau euro zonos eksporto, pakankamo kiekio, kad būtų galima išjudinti kainų svyravimus. Štai kodėl ECB prognozės pabaigoje nurodyta laiko skalė yra tokia orientacinė: „ateinančiais metais sustiprės”.

Lyddonas padarė išvadą: „Prireiks kelerių metų, kol padėtis pagerės, nes dabar tam nėra prielaidų”.

Kalbėdama su žurnalistais Atėnuose, C. Lagarde atsisakė spėlioti, kiek laiko prireiks, kad infliacija sumažėtų iki banko užsibrėžto dviejų procentų tikslo.

Kalbėdama apie palūkanų normų mažinimą, ji sakė, kad „net diskutuoti apie mažinimą yra visiškai, visiškai per anksti”.

Ji taip pat neatmetė galimybės toliau didinti palūkanų normas, priklausomai nuo to, kaip seksis kovoti su infliacija, pareiškusi: „Nesiruošiu priimti sprendimo, kad esame pasiekę aukščiausią tašką.”

Spalio infliacija dvidešimtyje euro valiutą naudojančių šalių pasiekė skausmingą 10,6% piką.

Šios didelės kainos neigiamai paveikė vartotojų išlaidas,  namų ūkių finansai išseko dėl papildomų išlaidų būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui, šilumai ir elektrai.

Ženkliai sumažėjus infliacijai, vis labiau nerimaujama dėl silpnėjančio ekonomikos augimo ir net recesijos pavojaus.

Palūkanų normų didinimas yra pagrindinis centrinio banko ginklas kovojant su infliacija, tačiau jis gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą, nes didina kreditų, skirtų vartojimo reikmėms, ypač būstui, įsigyti, kainą, o įmonėms – naujiems įrenginiams ir įrangai pirkti.

Antrojo ketvirčio Eurozonos BVP vos pakilo virš nulio ir siekė 0,2%. Tuo tarpu bendras ES BVP net nepakilo virš nulio.