infa.lt

Po smurtinių demonstracijų ir antisemitinių išpuolių Vokietijoje kilo grėsmė jos identitetui po Holokausto laikų, rašo „Politico” leidinys.

Berlyno gatvėse tarsi vyksta dar vienas Izraelio ir „Hamas” karo frontas.

Pagrindinis mūšio laukas – viščiukų ir kebabų restoranų alėja Neukölln, pietrytiniame miesto rajone, kuriame gyvena daug imigrantų iš Artimųjų Rytų.

Kai kurie palestiniečius palaikantys aktyvistai ragino demonstrantus rengti demonstracijas beveik kiekvieną naktį ir, kaip rašoma viename pranešime, paversti šį rajoną „Gaza”.

Spalio 18 d. šimtai žmonių, tarp kurių buvo daug paauglių, atsiliepė į šį kvietimą.

„Nuo upės iki jūros, Palestina bus laisva”, – skandavo daugelis minioje, kai juos apsupo riaušių policijos falanga. Berlyno prokurorai teigia, kad šis šūkis yra raginimas ištrinti Izraelį, ir siekia, kad jo skandavimas būtų pripažintas nusikaltimu.

Nors panašios scenos vyko daugelyje pasaulio šalių, Vokietijos vadovams jos yra labai nepatogios, o dėl nacistinės šalies praeities kėsinasi į tautos tapatybės esmę, kaip ją supranta valdantieji

Vokietijos „istorija ir mūsų atsakomybė, kylanti iš Holokausto, įpareigoja mus ginti Izraelio valstybės egzistavimą ir saugumą”, – sakė kancleris Olafas Scholzas per spalio 17 d. vykusį vizitą į Izraelį, kuriuo siekta parodyti Vokietijos solidarumą su šia šalimi.

Šolcui sunku ištverti tai, kad toli gražu ne visi Vokietijoje tai supranta taip, kaip jis.

Vokietijos politinio spektro lyderiai išreiškė pasipiktinimą, kai po spalio 7 d. „Hamas” įvykdyto teroristinio išpuolio prieš Izraelio civilius gyventojus dešimtys žmonių susirinko švęsti Neukelne. Vienas 23 metų vyras, ant pečių užsimetęs Palestinos vėliavą, dalijo saldainius.

Bendruomenė ant kojų

Nuo to laiko įtampa Berlyne ir kituose Vokietijos miestuose sparčiai didėjo. Dėl padažnėjusių antisemitinių incidentų daugelis šalies žydų bendruomenės narių yra sunerimę, o Vokietijos policija sustiprino kultūros įstaigų ir maldos namų apsaugą.

Tuo pat metu Vokietijos policija ėmėsi uždrausti daug palestiniečius remiančių demonstracijų, teigdama, kad kyla didelė „neapykantos kurstymo” ir grėsmės visuomenės saugumui rizika. Demonstrantai vis tiek išėjo į demonstracijas, dėl to kilo smurtiniai susirėmimai su policija.

Kai kurie Vokietijos gyventojai, ypač kairiųjų politinių pažiūrų, abejojo, ar draudimai rengti protestus už Palestiną nėra pertekliniai valstybės veiksmai, teigdami, kad jie slopina teisėtą susirūpinimą dėl civilių aukų Gazos ruože, kurias sukėlė Izraelio atsakomieji smūgiai.

Tačiau Berlyno valdžios institucijos, remdamosi ankstesne patirtimi, teigia, kad uždraustose palestiniečius remiančiose demonstracijose pernelyg didelė antisemitinės retorikos ir net smurto tikimybė.

Daugelis kraštutinių kairiųjų pažiūrų atstovų prisijungė prie tų protestų, kurie vis dėlto įvyko.

Trečiadienio vakarą, maždaug tuo pačiu metu, kai demonstrantai susirinko Neukölln mieste, kelių šimtų kairiųjų aktyvistų grupė dalyvavo planuotame budėjime už taiką prie Užsienio reikalų ministerijos.

„Išlaisvinkite Palestiną nuo Vokietijos kaltės”, – skandavo jie angliškai. Vokietija turėtų pamiršti savo Holokausto istoriją, bent jau kai kalbama apie paramą Izraeliui. Ironiška tai, kad kraštutiniai dešinieji labai palankiai vertina šį požiūrį.

Viena neseniai atlikta apklausa parodė, kad 78% kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai” šalininkų nesutiko su mintimi, kad šalis turi „ypatingų įsipareigojimų Izraeliui”. Kraštutinių dešiniųjų politikai taip pat ragino Vokietiją įveikti „kaltės kultą”.

Daugeliui šalies žydų bendruomenės, kuri pastaraisiais metais išaugo iki maždaug 200 000 žmonių, įskaitant daugelį izraeliečių, dėl gaisro Artimuosiuose Rytuose baimė tapo kasdienio gyvenimo dalimi.

Molotovo kokteiliai

Trečiadienį, prieš aušrą, du kaukėti asmenys į Berlyno žydų bendruomenės centrą, kuriame yra sinagoga, metė Molotovo kokteilius. Padegamieji įtaisai išsiliejo ant šaligatvio, niekas nenukentėjo. Tačiau išpuolis sukėlė didelį nerimą.

„Hamas” naikinimo ideologija, nukreipta prieš viską, kas žydiška, daro poveikį ir Vokietijoje”, – sakė Centrinė Vokietijos žydų taryba, didžiausia skėtinė šalies žydų organizacija.

Prasidėjus Izraelio ir „Hamas” karui, keli namai Berlyne, kuriuose, kaip manoma, gyvena žydai, buvo paženklinti Dovydo žvaigžde.

„Pirmoji mano mintis buvo: „Tai kaip nacių laikais”, – sakė Berlyno žydų bendruomenės, organizacijos, prižiūrinčios vietos sinagogas ir kitas miesto žydų gyvenimo dalis, antisemitizmo įgaliotinis Sigmountas Königsbergas.

„Daugelis žydų slepia savo žydiškumą”, – pridūrė jis, – kitaip tariant, slepia kaukolę ar religinius ženklus, bijodami būti užpulti.

Kol kas neaišku, kas įvykdė išpuolį su padegamuoju užtaisu ir Dovydo žvaigždės grafičiais. Tačiau istoriniai duomenys rodo aiškų ryšį tarp smurto Artimuosiuose Rytuose suaktyvėjimo ir padidėjusio antisemitinių incidentų skaičiaus Europoje, teigia akademiniai tyrėjai.

Remiantis Antisemitizmo tyrimų ir informacijos centro surinktais duomenimis, per aštuonias dienas po spalio 7 d. „Hamas” išpuolio prieš Izraelį įvyko 202 su karu susiję antisemitiniai incidentai, daugiausia motyvuoti „antiizraelietišku aktyvumu”.

Baimė žydų bendruomenėje ypač sustiprėjo po to, kai buvęs „Hamas” lyderis paragino surengti pasaulines demonstracijas „įniršio dieną”. Daugelis Berlyno žydų mokyklos mokinių liko namuose. Du mokytojai parašė laišką Berlyno merui, kuriame išreiškė pasibaisėjimą, kad, jų žodžiais tariant, mokykla buvo beveik tuščia.

„Tai de facto reiškia, kad neapykantos žydams šalininkai uzurpavo teisę priimti sprendimus dėl žydų gyvenimo Berlyne”, – rašė jie.

Tada mokytojai apkaltino Vokietiją, kad ji noriai priima pabėgėlius iš tokių karo nuniokotų šalių kaip Sirija ir Libanas. „Vokietija priėmė ir toliau priima šimtus tūkstančių žmonių, kurių socializacija apima antisemitizmą ir neapykantą Izraeliui”, – rašė jie.

Įniršio diena

Apklausos rodo, kad musulmonai Vokietijoje dažniau nei kiti gyventojai laikosi antisemitinių pažiūrų. Politikai šį reiškinį dažnai vadina „importuotu antisemitizmu”, kuris į šalį atkeliauja dėl imigracijos iš musulmoniškų tautų.

Tuo pat metu būtent kraštutinių dešiniųjų užpuolikas įvykdė vieną didžiausių antisemitinių smurto apraiškų naujausioje Vokietijos istorijoje.

Tai įvyko 2019 m., kai užpuolikas bandė išžudyti 51 Jom Kipuro – švenčiausios judaizmo dienos – šventę švenčiantį žmogų sinagogoje rytiniame Vokietijos Halės mieste. Žuvo du žmonės.

Vokietijos neonaciai gyrė spalio 7 d. „Hamas” išpuolius Izraelyje. Viena grupė, pasivadinusi „Jaunųjų nacionalistų” vardu, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė kruvinos Dovydo žvaigždės nuotrauką šalia šūkio „Izraelis žudo, o pasaulis stebi”.

Per Neukelno demonstraciją pareigūnai vieną po kito sulaikė atskirus protestuotojus, išsirinkdami juos iš minios ir jėga išsivesdami.

Atmosfera darėsi vis labiau įtempta. Demonstrantai mėtė į policiją fejerverkus ir butelius. Buvo padegami šiukšlių konteineriai ir padangos.

Iki nakties pabaigos policija suėmė 174 asmenis, iš jų 29 nepilnamečius. Policija pranešė, kad per susirėmimus buvo sužeisti 65 pareigūnai.

Vienu metu per chaosą 15-metė mergaitė su palestinietiška kefija – juoda ir balta skarele, apjuosusia didžiąją veido dalį, pasirodė tarp dūmų ir sprogimų ir pozavo asmenukei priešais riaušių policijos eilę.

Ji sakė, kad atėjo demonstruoti už „taiką”.

Paklausta, kaip bus pasiekta taika, ji atsakė:

„Kai Izraelis nuniokos mūsų žemę, bus taika. Ar ne?”