infa.lt

foto: Sean Kilpatrick/The Canadian Press

Kanados Sveikatos priežiūros institucija teigia, kad „Pfizer” neatskleidė, jog jos pagal mRNA technologiją sukurtoje COVID-19 vakcinoje yra Simian Virus 40 (SV40) DNR seka, praneša „The Epoch Times” leidinys.

Kanados sveikatos apsaugos tarnyba patvirtino, kad „Pfizer” kompanijos COVID-19 vakcinoje yra Simiano viruso 40 (SV40) DNR seka, apie kurią vakcinos gamintojas anksčiau informacijos neatskleidė.

Mokslininkai diskutuoja dėl šio radinio reikšmės: vieni teigia, kad jis gali sukelti vėžį, kiti – kad grėsmė yra nedidelė arba jos nėra.

„Health Canada” laukia, kad pateikdami paraišką gamintojai nurodys bet kokias biologiškai funkcionalias DNR sekas plazmidėje (pvz., SV40 stiprintuvą)”, – teigiama agentūros elektroniniame laiške leidiniui „The Epoch Times”.

„Nors pirminio pateikimo metu buvo pateikta esą visa „Pfizer” plazmidės DNR seka, rėmėjas konkrečiai nenurodė SV40 sekos.”

Reguliavimo institucija teigia, kad po to, kai šių metų pradžioje mokslininkai Kevinas McKernanas ir daktaras Phillipas J. Buckhaultsas viešai iškėlė klausimą apie SV40 stipriklį vakcinose, „Health Canada galėjo patvirtinti stipriklį, remdamasi „Pfizer” pateiktos plazmidės DNR sekos palyginimu su paskelbta SV40 stipriklės seka”.

Abu mokslininkai sukėlė bangas, kai mRNA COVID-19 injekcijose aptiko plazmidinę DNR ir perspėjo, kad ji gali pakeisti žmogaus genomą. Tačiau abu jie skirtingai vertina SV40 sekos, kuri naudojama kaip stiprintuvas genų transkripcijai valdyti vakcinos gamybos proceso metu, svarbą injekcijose.

Buvęs Masačusetso technologijos instituto Žmogaus genomo projekto tyrėjas ir grupės vadovas K. McKernanas sakė „The Epoch Times” leidiniui, kad įtaria, jog „Pfizer” neatskleidė informacijos apie DNR sekos buvimą dėl to, kad SV40 siejama su vakcinomis nuo poliomielito.

Jis sakė, kad nors nėra įrodymų, jog ši seka yra kancerogeninė, jam kelia susirūpinimą jos integracija į žmogaus genomą.

Poliomavirusas Simian Virus 40, onkogeninis DNR virusas, anksčiau buvo išbrauktas iš poliomielito vakcinų kilus nerimui dėl ryšio su vėžiniais susirgimais.

Nustatyta, kad šešto dešimtmečio pabaigoje ir septinto dešimtmečio pradžioje naudotos poliomielito vakcinos buvo užkrėstos SV40, nes viruso buvo beždžionių inkstų ląstelėse, kurios buvo naudojamos vakcinai auginti.

Pietų Karolinos universiteto vėžio genomikos profesorius ir Vėžio genetikos laboratorijos direktorius daktaras Phillipas J. Buckhaultsas bandė sušvelninti susirūpinimą dėl SV40 stipriklių buvimo, sakydamas, kad jie kelia „nedidelį [vėžio] pavojų, tačiau tokį patį pavojų kelia ir visos kitos plazmidinės DNR dalys.

„Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog vakcinoje esanti SV40 seka NĖRA vėžį sukeliantis SV40 didysis T antigenas, kuris keltų labai didelį vėžio pavojų”, – „The Epoch Times” sakė daktaras Buckhaultsas.

Dr. Buckhaultsas socialinėje žiniasklaidoje teigė, kad iš SV40 paimta stiprinančioji seka yra „standartinė molekulinės biologijos inžinerijos dalis, skirta pasiekti aukšto lygio atsparumo žymens Neo raišką, ir kad ji „naudojama jau dešimtmečius”.

„Šis mažas DNR gabalėlis kelia daug mažesnę, bet nenulinę vėžio riziką ateityje, tokią pačią, kaip ir visos kitos DNR sekos. Reguliavimo institucijų susirūpinimas yra adekvatus, tačiau visuomenės panika yra neadekvati (ir iš tiesų žalinga)”, – sakė jis laikraščiui „The Epoch Times”.

Gamybos procesas

Lavalio universiteto Medicinos fakulteto Mikrobiologijos, infekcinių ligų ir imunologijos katedros profesorius Dr. Patrickas Provostas sakė, kad SV40 stiprintojo seka buvo naudojama vakcinose, nes ji yra plazmidės, naudojamos vakcinos mRNA amplifikuoti, sudedamoji dalis.

Dr. Provosto teigimu, SV40 stiprintuvų, esančių vakcinoje, pavojus yra jų galima integracija į ląstelės DNR genomą. „Užtenka vienos integracijos netinkamoje vienos ląstelės vietoje, kad prasidėtų vėžinis procesas ir žmogus žūtų”, – sakė jis.

Dr. Provostas teigė, kad SV40 stiprintuvas vis dar gali būti galutiniame produkte, jei plazmidės DNazės (DNases), skirtos dideliems DNR gabalėliams supjaustyti į mažesnius, nepakankamai suskaidytų plazmidės DNazę.

Jis teigė, kad kadangi vidutinis daktaro Buckhaultso rastų suardytų DNR fragmentų ilgis buvo 100 bazių porų, o SV40 stiprintuvo sekos ilgis yra tik 72 bazių poros, tikimybė, kad mRNA vakcinose bus rasta nepažeista, visiškai funkcionuojanti SV40 stiprintuvo seka, yra „palyginti didelė, tikrai nemaža”.

Dr. Provostas iškėlė dar vieną problemą – vakcinose esantys užteršti DNR fragmentai, kurie, tikėtina, yra uždaromi į lipidų nanodaleles, o tai gali palengvinti jų pernešimą į žmogaus ląsteles. Jis įspėjo, kad dėl to užterštos DNR ribos, nustatytos „nuogai” DNR, kuri nėra įtraukta į nanodaleles, gali tapti „visiškai nereikšmingos”.

SV40 seka „visa rizika, jokios naudos”

SV40 stiprintuvo arba promotoriaus sekos buvimą „Pfizer” monovalentinėse ir dvivalentėse vakcinose pirmą kartą aptiko mikrobiologas Kevinas McKernanas dar 2023 m. balandžio.

Taikydamas kelis metodus keturių „Moderna” ir „Pfizer” vakcinų buteliukų nukleino rūgščių sudėčiai įvertinti, jis nustatė, kad „Pfizer” gaminamose vakcinose COVID-19 yra SV40 72bp stiprintuvų ir promotorių.

K. McKernanas teigė, kad, kadangi „Pfizer” vakcinose jau yra į „Moderna” panašus AmpR stipriklis, kuris naudojamas atsparumo antibiotikams genui valdyti, SV40 promotoriaus įtraukimas buvo „visiškai nereikalingas”, tik”visa rizika, jokios naudos”.

P. McKernanas sakė, kad nors poliomielito vakcinose yra visas 5 kb SV40 virusas, SV40 stipriklių buvimas vis tiek kelia susirūpinimą dėl rizikos, kad jie gali integruotis į žmogaus genomą šalia onkogenų, t. y. genų, galinčių sukelti vėžį.

Londono Švento Jurgio ligoninės medicinos mokyklos onkologijos profesorius Angusas Dalgleishas (Angus Dalgleish) neseniai žurnale „The Conservative Woman” rašė apie tai, kad jis pats ir jo kolegos pastebėjo didesnį vėžio atvejų skaičių po COVID-19 vakcinacijos, įskaitant „sprogstančio vėžio epidemiją” su daugybe metastazių.

Jis atkreipė dėmesį į galimą „DNR plazmidžių ir SV40 integraciją, skatinančią vėžio vystymąsi”.

Šie nuogąstavimai tebėra hipotetiniai ir dar turi būti įrodyti moksliniais tyrimais ir atvejų tyrimais.

Kanados sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Markas Johnsonas laikraščiui „The Epoch Times” sakė, kad remiantis naujausiais recenzuojamais moksliniais tyrimais, statistiniais įrodymais ir pranešimais apie nepageidaujamus reiškinius, dabartiniai duomenys nepatvirtina naujų agresyvių arba „turbininių vėžių” reiškinių atsiradimo.

Nors P. J. Buckhaultsas socialinėje žiniasklaidoje teigė skeptiškai vertinantis pranešimus apie „turbo vėžį”, atsiradusį dėl COVID-19 vakcinos, jis sakė, kad yra tiek daug ekspertų, susirūpinusių dėl šios idėjos, kad mokslo įstaiga „privalo griežtai ištirti ir pranešti visuomenei apie tai, net jei [yra] neigiamų rezultatų”.

„Žmonės turi teisę reikalauti, kad kompetentingi ir rūpestingi mokslininkai rimtai atsižvelgtų į jų nuogąstavimus ir juos išnagrinėtų, net jei galiausiai jų nuogąstavimai bus paneigti. Turėtume ieškoti pabaisų po lova ir sąžiningai pranešti apie rezultatus”, – pridūrė jis.

„Paslėpta nuo reguliavimo institucijų”

Dr. Janci Lindsay, toksikologijos ir molekulinės biologijos direktorė, sakė, kad plazmidžių DNR sekos, pavyzdžiui, SV40 stiprintuvas, gali būti onkogeninės ir prisidėti prie vėžio atsiradimo.

Ji pažymėjo, kad nors COVID-19 vakcinose nėra viso SV40 viruso, tačiau yra branduolinės lokalizacijos seka, leidžianti perkelti plazmides tiesiai į žmogaus ląstelių branduolį.

Teksaso universiteto Biomedicinos mokslų aukštosios mokyklos biochemijos ir molekulinės biologijos mokslų daktarė D. Lindsay sakė laikraščiui „The Epoch Times”, kad jei SV40 stiprikliai būtų integruoti į žmogaus genomą – tai yra vadinamasis įterptinės mutagenezės procesas – tuomet atsirastų genų mutacijos, galinčios sukelti vėžį.

„Arba gausite stipriklį, tarkime, iš savo plazmidės, kuris bus virš onkogeno ir skatins to geno raišką beprotišku būdu, kaip įprastai nebūtų”, – sakė ji.

Dr. Lindsay sakė, kad SV40 stipriklis yra toks stiprus, todėl jis „gali būti bet kur”. Ji sakė, kad tai padidina riziką, jog jis pataikys į onkogeną ir paskatins vėžį sukeliančių genų raišką arba atsidurs ant vėžį slopinančių genų.

Dr. Lindsay kelia klausimą, kodėl „Pfizer” neatskleidė informacijos apie SV40 stipriklį reguliavimo institucijoms, tokioms kaip JAV Maisto ir vaistų administracija, Europos vaistų agentūra ir Kanados sveikatos apsaugos tarnyba.

„Jie juos slėpė. Taigi svarbu ne tik tai, kad jie ten yra, bet ir tai, kad jie buvo sąmoningai slepiami nuo reguliavimo institucijų”, – sakė ji.

„Pfizer” neatsakė į „The Epoch Times” prašymą pateikti komentarą.

Kanados sveikatos apsaugos tarnyba tvirtina, kad, remdamasi COVID-19 vakcinos duomenų ir mokslinės informacijos vertinimu, „priėjome prie išvados, kad rizikos ir naudos santykis ir toliau patvirtina „Pfizer-BioNTech” vakcinos naudojimą”.

„Health Canada” nesiremia vakcinų gamintojų pateiktomis išvadomis. Sveikatos tarnyba atlieka išsamią nepriklausomą gamintojo pateiktų reikiamų įrodymų peržiūrą, kad užtikrintų, jog mūsų aukšti saugumo, veiksmingumo ir kokybės standartai yra įvykdyti”, – pridūrė departamentas.