infa.lt

STOKHOLMAS – Prie Švedijos nacionalinės sporto arenos, po pusiau nuleistomis vėliavomis, kabo dveji įrėminti futbolo marškinėliai – tai paminklas dviem sirgaliams, kuriuos pirmadienio vakarą Briuselyje nužudė teroristas, ir priminimas praeiviams būti budriems dėl tolesnių išpuolių, rašo „Politico” leidinys.

„Tikiuosi, kad tai paskutinis kartas, kai vyksta tokie dalykai”, – sakė 62 metų oro uosto darbuotojas Kentas Åbergas, atvykęs pagerbti žuvusiųjų. „Bet aš žiūriu pro pirštus”.

Stokholme tvyro nerimas po to, kai prieš tarptautines futbolo rungtynes tarp Švedijos ir Belgijos, vykusias Briuselyje, buvo nušauti du sirgaliai.

Prieglobsčio prašytojas iš Tuniso, kuris nuspaudė gaiduką, socialiniame tinkle paskelbtame pranešime teigė, kad taikėsi į švedus norėdamas „atkeršyti musulmonų vardu”. Vėliau šaulį nušovė policija.

Išpuolis įvykdytas po kelis mėnesius augusio pykčio prieš Švediją po to, kai kraštutinių dešiniųjų aktyvistas Rasmusas Paludanas (Rasmus Paludan) sudegino Korano kopijas, o dar vėliau tais pačiais metais – tą padarė protestuotojas iš Irako Salwanas Momika.

Tuo pat metu ilgą laiką internete vykdyta dezinformacijos kampanija, kurioje buvo melagingai teigiama, kad Švedijos valdžios institucijos grobia musulmonų vaikus, dar labiau pakenkė Švedijos reputacijai tarp musulmonų.

„Esame pirmoje vietoje tarp Vakarų šalių, kurios laikomos kariaujančiomis su islamu ir kurios yra prioritetiniai taikiniai”, – nacionaliniam radijui sakė Švedijos gynybos universiteto terorizmo tyrėjas Magnusas Ranstorpas.

„Teroristinės organizacijos, visų pirma ISIS ir „Al Qaeda”, sutelkia dėmesį į Švediją ir skatina šalininkus pulti Švediją bei Švedijos interesus užsienyje, o prioritetiniais taikiniais įvardija viešąsias vietas, įskaitant futbolo stadionus ir muzikos koncertus.”

Bent viena iš pirmadienio išpuolio aukų vilkėjo išskirtinę geltoną Švedijos futbolo rinktinės spalvą, todėl dabar šalyje vyksta diskusijos, ar saugu dėvėti futbolo marškinėlius arba bet kokį kitą priklausomybės Švedijai ženklą.

Švedijos futbolo asociacija patarė sirgaliams nedėvėti geltonų marškinėlių per būsimas rungtynes, tačiau trečiadienį Briuselyje Ministras Pirmininkas Ulfas Kristerssonas, padėjęs gėlių šaudynių vietoje, atsisakė pareikšti savo nuomonę.

„Turime sugrįžti į padėtį, kai švedai galėjo vaikščioti Švedijoje ir užsienyje ir didžiuotis, kad yra švedai”, – sakė jis.

Ketvirtadienį Stokholmo centre aplink parlamentą ir kitas svarbias vietas, įskaitant karališkuosius rūmus, buvo pastebimai daugiau policijos pareigūnų.

Rugpjūtį, po paskutinių Korano deginimų, Švedijos saugumo tarnyba „Säpo” padidino terorizmo grėsmės lygį nuo 3 iki 4 pagal 5 balų skalę ir pridūrė, kad, jos nuomone, Švedija dabar yra „prioritetinis” islamistų teroristų taikinys.

Ilgalaikė grėsmė

Švedijos sostinė pastaruoju metu pasižymi traumuojančia islamistų teroristinių išpuolių istorija.

2010 m. gruodį už kelių šimtų metrų į šiaurę nuo parlamento savižudį sprogdintoją Taimūrą Abdulwahabą užmušė jo paties sprogstamasis užtaisas, kai jis ruošėsi atakuoti kalėdinius pirkėjus populiarioje prekybos gatvėje Drottninggatan.

Žinutėje, išsiųstoje į Säpo, kai jis ruošėsi susprogdinti bombą, Abdulwahabas teigė, kad jo išpuolis buvo kerštas už Švedijos karių buvimą Afganistane ir švedų dailininko Larso Vilkso piešinius su pranašo Mahometo atvaizdu.

2017 m. kitas islamistų teroristas, Uzbekistano pilietis Rakhmatas Akilovas, taip pat surengė išpuolį Drottninggatan, dideliu greičiu važiuodamas vogtu sunkvežimiu pėsčiųjų gatvės atkarpa ir įsirėžęs į universalinę parduotuvę, nužudė penkis žmones. Akilovas sakė simpatizuojantis ISIS.

Šiandien prie universalinės parduotuvės ir visoje Drottninggatan gatvėje buvo įrengtos fizinės kliūtys, įskaitant didelius betoninius liūtus, kad tai nepasikartotų. Statomas paminklas aukoms atminti.

Pastaraisiais metais Švedija stengėsi rasti pusiausvyrą tarp savo piliečių apsaugos nuo teroristinių išpuolių ir kitų jų teisių, įskaitant teisę į privatumą ir žodžio laisvę.

2015 m. ji paskelbė kovos su terorizmu strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama islamistų išpuoliams aptikti ir atremti pagal antraštes „užkirsti kelią” ir „apsaugoti”.

Rugpjūčio pabaigoje vyriausybė paprašė Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos sustiprinti nacionalinių institucijų bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią radikalizacijai ir smurtinio ekstremizmo plitimui.

Dėl vasarą įvykusio Korano deginimo dėmesio centre vėl atsidūrė kova su terorizmu, o Švedijos politiniai lyderiai ieškojo atsako, kuris ir sumažintų grėsmę, ir gerbtų teisę protestuoti.

Didžiausia opozicinė Socialdemokratų partija siekia, kad būtų ištirta, ar Korano deginimas galėtų būti uždraustas pagal įstatymus, reglamentuojančius neapykantos kalbą, o didžiausia vyriausybėje esanti Kristersono Nuosaikioji partija, atrodo, pritaria teisės rengti demonstracijas taisyklių pakeitimui.

Artimiausiu metu Kristerssonui ir jo vyriausybei teks iššūkis – užtikrinti švedų saugumą ir tuo pat metu nenusileisti teroristams arba neriboti piliečių gyvenimo būdo.

Prie paminklo prie nacionalinio stadiono Stokholme futbolo sirgalius Åbergas sakė, kad jei švedai nustotų dėvėti nacionalinius futbolo marškinėlius, tai „nebūtų gerai”.

„Jei taip elgiamės, jei bijome, galbūt parodome, kad blogis laimi”, – sakė jis. „Turime parodyti, kad esame stipresni, kad ši šalis yra stipresnė.”

infa.lt: straipsnyje neminima tai, kad švedų sirgalius sušaudęs teroristas savo socialinėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo ir apie šešerių metų palestinietį berniuką, nužudytą JAV vien už tai, kad buvo palestinietis. Jo motina buvo sužeista, o jiems nuomavęs būstą šeimininkas, įvykdęs šį nusikaltimą, buvo suimtas.