infa.lt

Prieš 25 metus pasaulinio garso politologas Francis Fukuyama įsitikinęs prognozavo, jog liberalus-demokratinis kapitalizmas – tai vyraujanti forma, įrodžiusi savi gyvybingumą globaliu mastu, rašo BBC.

Ar pasiruošęs jis šiandien pasakyti tą patį, turint omenyje globalią ekonominę krizę ir politinį nestabilumą daugelyje pasaulio regionų.

Su tokiu klausimu į Fukuyamą kreipėsi BBC programos HARtalk vedantysis Stivenas Sakuras (Stephen Sackur)

Francis Fukuyama: reikia pripažinti, kad 2014-ieji buvo ne patys sėkmingiausi demokratijai. Abiejose Eurazijos pusėse dvi super-valstybės – Rusija ir Kinija nustato savas taisykles, Artimuosiuose Rytuose tvyro chaosas… Demokratija trapi, ir per pastarąjį ketvirtį amžiaus mes supratome, kaip sunku kurti demokratinius institutus, kaip sudėtinga valdyti valstybes ir suteikti žmonėms tai, ko jie nori be korupcijos. Tai mūsų laikais retenybė.

Stivenas Sakuras: prieš 25 metus, kai griuvo komunistinis blokas, jūs prognozavote, jog daugelis naujų valstybių ir bendrijų priims Vakarų vystymosi modelį. Jūs netgi siūlėte pavadinti jį „daniškuoju“. Bet ar iš tiesų tokia orientacija į Vakarus taikytina visam pasauliui?

Francis Fukuyama: Žinoma, tokie siekiai būdingi daugeliui šalių, tačiau realybė tokia, jog toli gražu ne visi gali pasiekti tokį idealą. Pavyzdžiui, šiandien visi nusivylę Arabų pavasariu, tačiau kada jis tik prasidėjo, tai buvo liaudies pakilimas prieš tironiją. Kažkas panašaus šiandien vyksta Ukrainoje, na ir kitose šalyse. Žmonės išeina į gatves, kad pareikalautų valdžios vykdyti savo įsipareigojimus visuomenei. Tačiau pati sunkiausia dalis – ir čia mes priartėjame prie „daniškojo“ modelio – yra tame, kad paverstume pirminį impulsą į tvirtų demokratinių institutų sukūrimą, ir šioje vietoje, dažnai, įvyksta klaida.

Stivenas Sakuras: Bet juk tam, kad vykdytų savo įsipareigojimus prieš savo visuomenę, vyriausybė visai nebūtinai turi būti demokratinė… Paimkime pavyzdžiu Aziją, ir iš dalies Kiniją, kur demokratija – visiškai nebūtina sėkmingo valdymo sąlyga. Šiandien jūs, panašu, sutinkate su tokiu požiūriu?

Francis Fukuyama: Taip, taip ir yra. Jeigu sulygintume Kiniją su Zimbabve ar Šiaurės Korėja, tai visiems akivaizdu, kad Kinijos autoritarinis valdymas kur kas efektyvesnis. Ir vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje yra tiesioginis ryšys tarp demokratijos ir valdžios sugebėjimo gerai valdyti valstybę, todėl, kad visos autoritarinės vyriausybės su laiku praranda ryši su visuomene, kadangi niekas jų neverčia įsiklausyti į tai, ką kalba jos atstovai.

Bet žinoma, Kinija metė rimtą ideologinį iššūkį liberaliai demokratijai, todėl, kad ji sugebėjo parengti efektyvesnę valdymo sistemą, nei, sakykime, demokratinė Indija.

Stivenas Sakuras: Jūs rašėte apie tai, kad Amerika asmeniniu pavyzdžiu ir savo galios dėka sugeba formuoti pasaulį pagal savo pačios atvaizdą ir esmę. Ar nuo to meto pasikeitė jūsų nuomonė?

Francis Fukuyama: Aš niekada netvirtinau, jog Amerika yra pavyzdys mėgdžiojimui. Mano koncepcija slypi tame, kad galutinėje pasekoje įstatymas paims viršų prieš jėgos politiką, kaip Europos Sąjungoje, tuomet, kai Amerika vis dr per daug remiasi karine galia. Tai ir tapo demokratijos atsitraukimo priežastimi, juk JAV nusprendė, kad sugebės pakeisti pasaulį jėga. Bet Amerika neturi nei resursų, nei valios tam, kad įsteigtų demokratiją Artimuosiuose Rytuose ar netgi tam, kad sustabdytų pilietinį karą Sirijoje.

Stivenas Sakuras: Ar tai reiškia, kad jūs nusivylėte Vakarų demokratija ir net manote, jog vyksta jos nuosmukis?

Francis Fukuyama: Visiškai teisingai, net mano knyga vadinasi „Politinė tvarka ir politinis nuosmukis“. Ir pagrindiniu tokio nuosmukio pavyzdžiu yra Jungtinės Valstijos. Visos politinės sistemos apimtos nuosmukio, arba dėl nelankstumo, arba dėl elito veržimosi perimti politinę valdžią.

Stivenas Sakuras: Savo požiūriu jūs labai racionalus, bet ar nevertėtų į lygtį įtraukti tokius neapibrėžtus dydžius kaip tribalizmas, religija, baimė ir ksenofobija, kurie būdingi žmogui, kurie neapibrėžti jūsų pateiktyse, bet, kaip bebūtų, vaidina svarbų vaidmenį pasirenkant politinę santvarką?

Francis Fukuyama: O, aš pilnai pasirengęs pripažinti, kad tai labai svarbūs faktoriai, ir demokratijos sėkmė – tai ne visai racionalus procesas. Amerikiečiai tokie patriotiški visai ne todėl, kad jie įdėmiai išstudijavo visas kitas sistemas ir priėjo objektyvios išvados, kad jų santvarka – pati geriausia. Tiesiog jie buvo išauklėti pagal tokias tradicijas. Visa esmė slypi tame, kaip susieti pasaulėžiūrą su demokratinių institutų sistema. Bet pati pasaulėžiūra remiasi iracionaliais elementais.

Stivenas Sakuras: Šiandien Europa atrodo sena ir pavargusi, kaip politine, taip ir ekonomine prasme, tuo tarpu kai visas pasaulis, panašu, juda etninių, religinių, nacionalistinių stimulų vedinas. Žvilgtelėkite į Rytus ar į Putino Rusiją.

Francis Fukuyama: Tiesa, mes galime stovėti prie autoritarinio atgimimo ištakų, kas negali nekelti nerimo… Tačiau mes turime patikimą paramą. Spręskite patys: jeigu 1970 metais pasaulyje buvo 35 renkamos demokratijos, tai 2014-aisiais, nežiūrint į nieką, tokių demokratijų buvo jau apie 110.

Taip, kad jau ne trečdalis, o du trečdaliai pasaulio gyvena demokratijos sąlygomis. Taip, man kelia nerimą šiandienės tendencijos, bet aš esu įsitikinęs, kad paties demokratijos principo priėmimas ir bendras globalios ekonomikos principo priėmimas šiandien paplitęs kur kas plačiau, nei prieš 50 metų. Taip, kad tikėkimės, jog mes einame teisingu keliu.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.