infa.lt

Prokurorai tiria farmacijos bendrovės ir Nobelio premijos komiteto ryšius. Kompanija „AstraZeneca” remia Nobelio fondą ir pelnosi iš šių metų premijos.

STOKHOLMAS  – Likus kelioms valandoms iki šių metų Nobelio premijų įteikimo Stokholme trečiadienį, Nobelio premija pasidengė naujomis dėmėmis. Švedijos specialiojo kovos su korupcija skyriaus vyriausiasis prokuroras Christeris van der Kvastas (Christer van der Kwast) paskelbė, kad jo vadovaujama agentūra pradėjo tyrimą, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, be kita ko, dėl kyšininkavimo, susijusio su šių metų Nobelio medicinos premija. Vos prieš kelias dienas Nobelio fondas atsidūrė dėmesio centre dėl prieštaringai vertinamo rėmimo susitarimo su JAV ginklų gamintoja „Honeywell”, rašo vokiečių „TAZ” leidinys

Dabar vėl kalbama apie rėmimo sutartį. Vos prieš kelis mėnesius Nobelio fondas sudarė atitinkamą sutartį su vaistų kompanija „AstraZeneca„. Astra-Zeneca” turi patentus vakcinoms nuo papilomos viruso (ŽPV), kuris laikomas gimdos kaklelio vėžio sukėlėju, gaminti.

O štai Heidelberge gyvenantis vėžio tyrėjas Haraldas zur Hausenas, atskleidęs lemtingą ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio ryšį, yra vienas iš trijų šių metų Nobelio medicinos premijos laureatų.

Heidelbergo profesoriui paskyrus Nobelio medicinos premiją, atitinkamos ŽPV vakcinos sulaukė didžiulio dėmesio ir didelio pardavimo postūmio. Visame pasaulyje skatinamos išsamios skiepijimo programos, už kurių taip pat slypi agresyvi gamintojų „Sanofi Pasteur MSD” ir „GlaxoSmithKline” rinkodara.

Kritikuojama, kad reklamos strategijos kartais sąmoningai kursto baimę ir taip daro spaudimą tėvams skiepyti dukras. Be to, kritikuojamos itin didelės vakcinų kainos ir nepakankamai ištirtas šalutinis poveikis. Pasak farmacijos kritikų, vakcinos nauda dar nėra pakankamai įrodyta. Visų pirma, nėra ilgalaikių tyrimų.

Savo pačios duomenimis, 2007 m. AstraZeneca iš patentų ir licencijų mokesčių už parduotas vakcinas uždirbo 236 mln. dolerių.

Paaiškėjus rėmimo sutarčiai, net medicinos profesorius Hansas Jornvalis (Hans Jörnvall), Nobelio medicinos premijos komiteto sekretorius, suabejojo pernelyg dideliu ekonominių interesų ir Nobelio premijos artumu: „Pirmą kartą labai stambus rėmėjas yra neįprastai arti mūsų veiklos srities. Ir mes turėsime tai aptarti ateityje.”

Pasak Nobelio fondo vadovo Michaelio Sohlmano, „Astra Zeneca” neturėjo galimybės daryti įtakos premijos skyrimui, nes pats Nobelio fondas neturėjo jokios įtakos.

Tačiau premijos komiteto narys Bo Angelinas, kuris yra „AstraZeneca” valdybos „nevykdomasis direktorius”, turėjo įtakos premijos skyrimui. Žiniasklaidai jis sakė, kad „net nepagalvojo” apie premijos ir „AstraZeneca” verslo ryšį. Kitas premijos komiteto narys iki 2006 m. buvo farmacijos bendrovės patarėjas.

Andersas Bárány iš „Karališkosios mokslo akademijos” baiminasi tendencijos, kuri gali vis labiau kenkti Nobelio premijos įvaizdžiui: „Dauguma žmonių tikriausiai mano, kad Nobelio premija yra nepriklausoma ir nepaveikta išorinio spaudimo. Tačiau jūs gyvenate pasaulyje, kuris egzistavo prieš dešimt metų, prieš prasidedant šiai plėtrai su rėmėjais.”