2023.10.05 16:32
Grupė amerikiečių mokslininkų ir gydytojų iš Niujorko universiteto atliko ilgalaikį tyrimą, kurio metu tyrė žmonių, esančių arti mirties arba patyrusių klinikinę mirtį, būklę. Apie tai rašo leidinys „The New Zealand Herald” leidinys.
Tyrimo metu mokslininkai stebėjo 500 pacientų, iš kurių tik 53 pavyko sėkmingai atgaivinti. Iš jų šeši teigė patyrę klinikinę mirtį, o 11 pranešė apie sąmonės pojūtį po širdies sustojimo.
Tyrimo vadovas Samas Parnia, Niujorko universiteto Langonės akademinio medicinos centro intensyviosios terapijos gydytojas ir profesorius, patikino, kad žmogaus smegenys gali visiškai atkurti savo funkcijas net ir po ilgo reanimacinio gaivinimo.
Tyrimas truko kelerius metus, ir mokslininkams pavyko atrasti nenuginčijamų įrodymų, kad po širdies sustojimo „žmonių smegenų bangos atkuria prisiminimus, sąmoningas vizijas ir nekūniškus išgyvenimus”.
Mokslininkų ataskaitoje išsamiai aprašomi pacientų, kurie išgyveno užsitęsusį širdies sustojimą, kai gydytojai konstatavo „techninę mirtį”, liudijimai.
Vienas jų girdėjo savo mirusios močiutės balsą, sakantį jam: „Tu turi grįžti”.
Kitas teigė pajutęs, kad stovi šalia savo kūno, kuris gulėjo ligoninės lovoje. Trečias sakė, kad atsidūrė visiškoje tamsoje ir jautė, kaip kažkas laiko jo ranką.
„Aš nebebuvau savo kūne. Aš plūduriavau be svorio ar fizinio svorio. Buvau virš savo kūno, tiesiog po intensyviosios terapijos skyriaus lubomis. Stebėjau sceną, vykstančią po manimi….
Aš, kuris jau nebuvau tas pats kūnas, kuris dar prieš akimirką priklausė man, atsidūriau kažkokioje labiau pakilioje būsenoje. Tai buvo vieta, neturinti nieko bendra su jokia mano materialia patirtimi”, – pasakojo jis.
Parnia ir jo komanda padarė išvadą, kad trumpu laikotarpiu tarp gyvenimo ir mirties žmonės patiria „naujus tikrovės matmenis”, kai mintys yra „aštrios ir aiškios, su padidėjusiu sąmoningumu”, ir tai kaip „gyvenimas po mirties” kitoje tikrovėje.
Vienas tyrimo dalyvis pasakojo Parnijai, kad matė „šviesos būtybę, iškilusią kaip didžiulis galios bokštas ir spinduliuojančią šilumą bei meilę”. Pasak paciento, ši būtybė parodė jam gyvenimo, kurį jis gyveno, fragmentus „iš kitų matymo taško”.
„Man buvo parodytos mano gyvenimo pasekmės, tūkstančiai žmonių, su kuriais bendravau ir kurie jautė tą patį, ką jie jautė man, mačiau jų gyvenimus ir tai, kaip aš juos paveikiau. Tada pamačiau savo gyvenimo pasekmes ir savo veiksmų rezultatus”, – dalijosi tyrimo dalyvis.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


1 474


Mano tėvas prieš mirtį pasišaukė mano mamą, pabučiavo ranką, atsiprašė už beveik 50 bendro gyvenimo metų negeroves, ir išėjo… Reiškia tėvas tikrai jautė savo mirti, o mes visi dar pasitikrinsime…
Aš kaip profesionalus parašiutininkas instruktorius, galiu pasakyti, kad nieko. Visiškai nieko
net po mirties busime kazkokiu galiu vergai!??
Matrica čia, matrica ten.
Nebijokim savo mirties ir šaltos kapo duobės –
Gulėsim joje be jausmų, tad nejausime laiko tėkmės.
Milijonai metų prabėgs, atbusime lyg po pietų,
Sutiksime kuriems sakėme „labas“ ir ainių aibę kartų…
Nebijokim nebus ten peklos,
Tiesiog sąžinę kuriems reik dovanos…
nemegstu but netoli negyvo kuno,ar tai zmogus ,ar tai gyvunas,vengiu valgyt mesa,nemegstu buti kapinese-nelankau kapu,nebijau mirties,bijau tik skausmo ir negalios,badaudamas patiriu pakilima,meditacija baugina.
manau kad šita tema yra uzdata ,kaip ir daug kitu.melas supamus.