infa.lt

Duomenys rodo, kad COVID-19 vakcinos neišgelbėjo gyvybių, o atvirkščiai, 17 šalių sukėlė 17 milijonų mirčių ir padidino mirtingumą dėl visų priežasčių, remdamasis tyrimo duomenimis praneša „The Epoch Times” leidinys.

Naujoje mokslinėje ataskaitoje ginčijama idėja, kad COVID-19 vakcinos užkirto kelią mirtims, po to, kai tyrėjai įvertino visų priežasčių mirtingumą 17 šalių ir nustatė, kad COVID-19 vakcinos neturėjo jokio teigiamo poveikio mirtingumo mažinimui.

Vietoj to mokslininkai nustatė, kad precedento neturintys didelio mirtingumo dėl visų priežasčių pikai kiekvienoje šalyje – ypač tarp vyresnio amžiaus gyventojų, kai buvo pradėtos naudoti COVID-19 vakcinos – sutapo su trečiosios ir ketvirtosios stiprinamosios dozės įvedimu.

Rugsėjo 17 d. žurnale „Correlation Research in the Public Interest” (.PDF) paskelbtoje ataskaitoje (dar nerecenzuota) kiekybiškai įvertintas mirštamumo nuo vakcinos dozės rodiklis (vDFR) visoms amžiaus grupėms – tai yra numanomų mirčių nuo vakcinos sukeltų mirčių ir vakcinos dozių, skirtų tam tikrai populiacijai, santykis.

Išanalizavę mirtingumo duomenis, tyrėjai apskaičiavo vidutinį visų amžiaus grupių mirtiną toksinį poveikį dėl injekcijos vDFR – vienas mirties atvejis 800 injekcijų visose amžiaus grupėse ir šalyse.

Tai reiškia, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. visame pasaulyje nuo 13,25 mlrd. injekcijų COVID-19 vakcina mirė 17 mln. žmonių.

„Tai atitiktų masinį jatrogeninį įvykį, nuo kurio mirė (0,213 ± 0,006) % pasaulio gyventojų (1 mirtis 470 gyvų žmonių per mažiau nei 3 metus) ir kuris neužkirto kelio jokiai mirčiai”, – teigė autoriai.

Bendra COVID-19 vakcinų sukelta mirties rizika yra 1 000 kartų didesnė, nei anksčiau skelbta klinikinių tyrimų, nepageidaujamų reiškinių stebėsenos ir mirties priežasčių statistikos, gautos iš mirties liudijimų, duomenyse.

Mirtingumas dėl visų mirties priežasčių – tai gyventojų mirtingumas nuo visų mirties priežasčių tam tikru laikotarpiu. Tai patikimiausi duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti ir epidemiologiškai apibūdinti mirtį lemiančius įvykius ir įvertinti bet kokio mirčių dėl bet kokios priežasties padidėjimo ar sumažėjimo poveikį populiacijai.

„Mirtingumas dėl visų priežasčių yra geras požymis, kurį galima naudoti atliekant statistines medicinines analizes, nes nekyla dviprasmybių, ar žmogus mirė, ar ne”, – elektroniniu paštu „The Epoch Times” sakė Masačusetso technologijos instituto (MIT) vyresnioji mokslininkė Stephanie Seneff.

„Didelį nerimą kelia tai, kad šie autoriai nustatė nuoseklią tendenciją, jog septyniolikoje šalių mirtingumas dėl visų priežasčių reikšmingai išaugo, kai buvo plačiai diegiama COVID vakcina. Jų apskaičiuotas vienas mirties atvejis kas 800 injekcijų visame pasaulyje kelia nerimą.”

S. Seneff teigė, kad jos atlikti galimų vakcinos pakenkimo mechanizmų tyrimai leido jai manyti, jog tikėtina, kad šios injekcijos yra „labai toksiškos” ir reguliavimo agentūros neturėjo jų patvirtinti.

Pagrindinės išvados
Tyrėjai atliko mirtingumo dėl visų priežasčių analizę, naudodamiesi Pasaulio mirtingumo duomenų rinkinio duomenimis apie 17 pusiaujo ir Pietų pusrutulio šalių, įskaitant Argentiną, Australiją, Boliviją, Braziliją, Čilę, Čilę, Ekvadorą, Kolumbiją, Malaiziją, Naująją Zelandiją, Paragvajų, Peru, Filipinus, Singapūrą, Pietų Afriką, Surinamą, Tailandą ir Urugvajų.

Pusiaujo šalyse nėra vasaros ir žiemos sezonų, todėl jų mirtingumo dėl visų priežasčių sezoninių skirtumų nėra.

Šiose šalyse gyvena 9,1% pasaulio gyventojų ir 10,3% viso pasaulio gautų COVID-19 vakcinos injekcijų – 1,91 injekcijos vienam įvairaus amžiaus žmogui – ir jose skiepijami beveik visi COVID-19 vakcinos produktai ir gamintojai keturiuose žemynuose.

Pagrindinės 180 puslapių ataskaitos išvados:

Visose į analizę įtrauktose šalyse mirtingumas dėl visų priežasčių padidėjo, kai buvo pradėtos naudoti COVID-19 vakcinos.

Devyniose iš 17 šalių po 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtos pandemijos iki COVID-19 vakcinacijos kampanijos pradžios nebuvo pastebėtas mirčių perteklius.

Beprecedentis mirtingumo dėl visų priežasčių pikas buvo stebimas 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais, pietų pusrutulio šalių vasaros sezono metu, kuris sutapo su stiprinamosios vakcinos diegimu 15 iš 17 tirtų šalių arba po jo.

Viršytas mirtingumas dėl visų priežasčių per vakcinacijos laikotarpį, prasidėjusį 2021 m. sausį, 17-oje tirtų šalių buvo 1,74 mln. mirčių, arba viena mirtis iš 800 injekcijų.

vDFR eksponentiškai didėjo su amžiumi ir siekė beveik 5% tarp 90 metų ir vyresnių asmenų, gavusių ketvirtąją vakcinos dozę.

„Nėra jokių įrodymų, kad COVID-19 vakcinos diegimas turėtų teigiamą poveikį mirtingumui dėl visų priežasčių. Nebuvo išgelbėta nė viena gyvybė”, – elektroniniu paštu laikraščiui „The Epoch Times” sakė vienas iš fizikos mokslų daktaro laipsnį turinčios organizacijos „Correlation Research in the Public Interest” direktorių Denis Rancourt.

„Priešingai, įrodymai gali būti suprantami kaip veikimas toksiška medžiaga. Mirties rizika dėl vienos injekcijos eksponentiškai didėja su amžiumi. Reikia nedelsiant nutraukti politiką, pagal kurią pirmenybė injekcijoms teikiama pagyvenusiems žmonėms”.

Mirtingumo dėl visų priežasčių viršūnės sutampa su stiprinamosiomis dozėmis

Remdamiesi Čilės ir Peru mirtingumo ir skiepijimo duomenimis pagal amžių ir dozių skaičių, mokslininkai pastebėjo, kad 2021 m. liepos-rugpjūčio mėn., 2022 m. sausio-vasario mėnesiais ir 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais vyresnio amžiaus žmonių grupėse buvo pastebėti aiškūs mirtingumo dėl visų priežasčių pikai.

Abiejose šalyse 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais pastebėtas mirtingumo dėl visų priežasčių padidėjimas sutapo su sparčiu ketvirtosios COVID-19 vakcinos dozės įvedimu Čilėje ir trečiosios dozės įvedimu Peru.

Mažai tikėtina, kad mirtingumo dėl visų priežasčių padidėjimas, sutampantis su COVID-19 vakcinų diegimu ir ilgalaikiu jų vartojimu visose 17 šalių, galėtų būti dėl kokių nors kitų priežasčių, išskyrus vakcinas, teigė tyrėjai.

Čilėje ir Peru vDFR didėjo eksponentiškai su amžiumi ir buvo reikšmingiausias paskutinių sustiprinamųjų dozių atveju, todėl vyresniems nei 90 metų asmenims teko viena mirtis iš 20 vakcinos dozės injekcijų. Šis dėsningumas buvo panašus į tų pačių tyrėjų Australijoje surinktus duomenis.

„Sinchroniškumas tarp daugelio ACM piko atvejų (17 šalių, 4 žemynuose, visose pagyvenusių žmonių amžiaus grupėse, skirtingu laiku) ir su tuo susijusių greitų vakcinos papildymo atvejų leidžia daryti tvirtą išvadą dėl priežastinio ryšio ir tikslaus COVID-19 vakcinos toksiškumo kiekybinio įvertinimo”, – rašė tyrėjai.

Rezultatai kitose šalyse atspindėjo tai, kas buvo pastebėta Čilėje ir Peru visais atvejais, kai buvo galima gauti pagal amžių suskirstytus mirtingumo ir pagal amžių suskirstytus vakcinacijos dozės duomenis.

Penkiolikoje šalių, kuriose buvo pakankamai mirtingumo duomenų, precedento neturintis visų amžiaus grupių mirtingumo dėl visų priežasčių šuolis 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais arba netoli jų sutapo su greitu trijų ar keturių stiprinamųjų dozių, priklausomai nuo šalies, įvedimu arba buvo prieš pat jį, taip pat su tolesniu nestiprinamųjų dozių skyrimu.

Mokslininkai nerado įrodymų, kad COVID-19 vakcinos sumažintų mirtingumą

Tyrėjai teigė, kad jų išvados yra įtikinamos, o pastebėtos sąsajos yra gausios ir sistemingos. Jiems nepavyko rasti nė vieno priešingo pavyzdžio, rodančio, kad COVID-19 vakcinos sumažintų mirtingumą dėl visų priežasčių.

„Jei vakcinos apsaugotų nuo infekcijos perdavimo, infekcijos ar sunkios ligos, tuomet mirtingumas po vakcinų įdiegimo turėtų sumažėti, o ne padidėti, kaip buvo stebima kiekvienoje senyvo amžiaus grupėje, kurioje buvo greitai įdiegtos papildomos vakcinos.

Ir mirtingumas neturėtų padidėti tik tada, kai vakcinos pradedamos platinti, kai iki vakcinų platinimo nepasitaiko jokio mirtingumo pertekliaus, kaip mes čia užfiksavome devyniose šalyse trijuose žemynuose”, – padarė išvadą tyrėjai.

Ataskaitoje teigiama, kad daugelio šalių, pavyzdžiui, Indijos, Australijos, Kanados, Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų, duomenys rodo panašų reiškinį – neįprastus mirtingumo dėl visų priežasčių pikus, sutampančius su vakcinų diegimu.

Jungtinėse Amerikos Valstijose 21 valstijoje mirtys išryškėjo 25-64 metų amžiaus grupėje ir sutapo su „staigiu” vakcinų, skirtų per reguliavimo agentūrų pradėtas „vakcinų lygybės” kampanijas, šuoliu.

Tyrėjai apskaičiavo, kad Jungtinėse Valstijose per laikotarpį, kai buvo suleista daugiau kaip 60 mln. vakcinos COVID-19 dozių, mirė apie 160 000 žmonių.

Galimi apribojimai

Svarbu pažymėti, kad mokslinė ataskaita dar nebuvo recenzuota. Straipsniai, kurie galiausiai priimami į tarpusavio vertinimą, prieš publikuojant dažnai būna pataisomi, o tai rodo, kad juos galima tobulinti.

Ekspertinis vertinimas – tai akademiniam žurnalui pateiktų darbų vertinimo procesas, kai ekspertų grupė taiko griežtus kriterijus, kad patikrintų rezultatus prieš juos priimant publikuoti.