infa.lt

nuotr: lsveikata.lt

Kaip žinia, politinis Lietuvos elitas daug kalba apie garbę tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir apie būtinybę vaikuose ugdyti patriotiškumą.

Tačiau savo vaikų patriotais matyti nenori – įdomu kodėl? Nes patriotams reikėtų ugdyti meilę Tėvynei ir atsakomybę už jos gynybą?

Tokį klausimą verčia užduoti po Austėjos Landsbergienės pasidalintu straipsniu paskelbtas klausimas, į kurį autorė atsakė ne mažiau iškalbingu komentaru.

Beje, pats straipsnis apie tai, jog tėveliai turėtų džiaugtis išauginę vidutinybes. „Apie tai, kaip šiais laikais užauginti čempioną ir kodėl vertėtų tik pasidžiaugti matant, kad auginate vidutinybę, ji plačiau papasakojo interviu Delfi Šeimai.” – turbūt reikėtų suprasti, kad turėdama tokį požiūrį savo vadovaujamose mokyklose ugdo tik (Default) vidutinybes.

Nes jomis lengviau gyventi ir tėveliai turėtų džiaugtis. Kita citata: „tėvai turėtų džiaugtis, kad jų vaikas yra vidutinybės ir jaučiasi saugiai šiame pasaulyje”. Kaip ir visa pagrindinė mintis jos straipsnyje.

Gabrieliui Landsbergiui, jos vyrui, prakaite kovojant už Lietuvos gerovę, turėtų būti gera žinoti, kad jo žmona ir savo darbu ir ideologinėmis nuostatomis, kuriomis nesivaržydama dalijasi viešai, – stengiasi sumažinti ateities opoziciją šeimos klanui.

Juk vidutinybės vargu ar sugebės pasipriešinti šio klano siekiams įgyvendinti „Lietuvos gerovės valstybę”, kurios užuomazgas jau matome šiandien. Ir kurių išryškėjimas numušė klano šansus rinkimuose iki minimumo, kas liudija, kad vidutinybių šalyje nepakanka, reikia pasistengt dar. Austėja stengiasi.

2022-09-25 komentaras Austėjos Landsbergienės FB paskyroje

Bet, grįžkime prie komentaro po gerbiamos Austėjos Landsbergienės straipsniu, pasidalintu jos asmeninėje socialinio tinklo paskyroje apie vidutinybių gėrį. Gėrį ir šeimai, ir valstybei.

Žmogus uždavė paprastą klausimą, kuris Vakarų valstybėse būtų priimtas natūraliai ir su supratimu:

„Puikus straipsnis. Kokia jūsų nuomonė, kai politikos lyderių vaikai nerodo lyderystės atliekant karo tarnybą. Ar diskutuojat šia tema su sūnais? Daugelyje Vakarų Europos valstybių verslo, politikos elito-lyderių vaikams garbės reikalas atlikti karo tarnybą ir taip pademonstruoti savo kaip lyderio poziciją.”

Į ką Austėja Landsbergienė atsakė kaip tikra savo požiūrio apie vidutinybes autorė ir tuo pačiu nenukrypstanti nė per milimetrą sekėja:

„mano nuomone, tai yra visiškai, absoliučiai ne Jūsų reikalas. Antra, labai įdomu, kai, viena vertus, maišo su žemėm, o, kita vertus, jau elitas-lyderiai. Kaip ir reiktų apsispręsti 😎. Trečia, nei Jūs žinote, nei ką. Bet taip iš tiesų 🤷🏻‍♀️ Ketvirta, tai irgi nėra taisyklė – studijos puikiuose universitetuose yra lygiai taip pat svarbu. O jei net ir studijų nebūtų – kiekvienas žmogus turi teisę spręsti, kada, ką ir kaip darys. Pagarbiai.”

Kaip matome Austėja neprisiima lyderio etiketės, ji sau jau apsisprendusi, kad būti vidutinybe yra kur kas patogiau. Neišsišokti ir vienus vaikus ugdyti vidutinybėmis savo mokyklose, o saviškius – puikiuose universitetuose, vietoj karo tarnybos.

Jos komentare daug gerų minčių, ir, svarbiausia turbūt yra ta, kad „kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti”.

Kad Landsbergių vaikai turi teisę apsispręsti ir netarnauti kariuomenėje – dėl to niekam klausimų nekyla – akivaizdu, kad turi, nes gi – netarnauja ir nesėdi už karo tarnybos vengimą.

Bet va klausimas – ar ir kiti turi tokią pačią teisę, iškart gražina prie bylų, keliamų net užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, vengiantiems karo tarnybos.

Akivaizdu, kad gerbiama Austėja čia tiesiog suklydo dėl „teisės apsispręsti”, tiesiog nežinojo, juk negalime iškart apkaltinti žmogaus melavimu, kol to nenurodė teismas.

Pasirodo, jog Austėjos Landsbergienės vaikai – tai tikro elito vaikai (nors ji atvirai to pripažinti nenori), kurie turi galimybę rinktis, o visi kiti – tai tos vidutinybės, kuriomis turi džiaugtis jų tėvai ir valstybė, ir kurios, tačiau, turi būti ugdomos patriotais ir savo šalies gynėjais…. be pasirinkimo laisvės.  Nes pasirinkimas – tik elitui.