infa.lt

Vienas sparčiai pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje populiarėjančių riebalų yra palmių aliejus. Natūraliai kyla klausimas: ar naudingas šis produktas? O gal kenksmingas?

Ir aplamai, kodėl jis pradėtas naudoti vietoje mums labiau įprastų gyvulinių ir augalinių riebalų – sviesto, taukų, saulėgrąžų ir kitų aliejų?

Atsakymai neguodžiantys. Paaiškėjo, kad palmių aliejus turi tik vieną pranašumą – jis yra daug pigesnis nei visi jo konkurentai! Be to, maisto sudėtyje jį sunku atskirti nuo daug brangesnio ir populiaresnio sviesto.

O kaip dėl palmių aliejaus naudos ar žalos? Čia iš karto pasirodė daugybė visiškai priešingos reikšmės nuomonių. Kilusią kritikos bangą iškart ėmė gesinti pseudomoksliniai straipsniai, pasirašyti nežinomų medicinos ir biologijos mokslų „daktarų”.

Vienam kritiniam straipsniui pasirodžius viešumoje, jam priešpriešiais pasirodo dešimt straipsnių „moksliškai“ paneigiančių ir triuškinančių kritiką palmių aliejui.

Jų autoriai visaip bando įtikinti skaitytojus apie palmių aliejaus naudą žmonėms, pateikdami išoriškai įtikinamus argumentus. Išsiaiškinkime.

Visų straipsnių apie palmių aliejaus naudą autoriai mini didelį vitaminų, karotinų ir kitų žmonėms naudingų cheminių junginių kiekį. Tuo pačiu metu jie paprastai „pamiršta”, kad visa tai taikoma tik nerafinuotam aliejui, kuris turi skystą konsistenciją ir raudonai oranžinę spalvą. Ir šis aliejus yra tikrai naudingas ribotais kiekiais.

Bet tai labai brangu! Tokio aliejaus litras parduotuvėje kainuotų apie 15 eurų. Todėl jis praktiškai nenaudojamas maisto pramonėje net JAV ar Šveicarijoje, jau nekalbant apie kitas šalis.
Kitas lygis (žemesnis) yra rafinuotas palmių aliejus. Jis turi daug mažiau maistinių medžiagų nei raudonas, nerafinuotas.

Ir tai, žinoma, yra daug pigiau. Tačiau šis skystas, beveik bespalvis produktas nėra labai tinkamas masiniam naudojimui maisto pramonėje.

Galų gale, kalbant apie kainą, mums tai nėra pelningiau nei tradiciniai augaliniai riebalai, ir tai nėra labai patogu transportuoti itin ilgais atstumais (ir jis gaminamas pusiaujo-atogrąžų regionuose).

Čia verta prisiminti žinomas šiuolaikines technologijas, kurios ne visada naudojamos žmogaus labui.

Hidrinimo būdu gautas aliejus praktiškai yra kietas produktas, panašus į vašką arba parafiną. Jame beveik nėra žmonėms naudingų vitaminų. Tačiau pilnas „blogų” riebalų rūgščių, prisidedančiu prie cholesterolio kiekio padidėjimo ir daugelio pavojingų ligų rizikos.

Ir būtent šis hidrintas valgomasis palmių aliejus, pigiausias iš visų, paprastai naudojamas gaminant „grietinę”, „grietinėlę”, „ledus”, „sūrius”, visus greito paruošimo produktus – užpilamas sriubas ir sultinius.

Plačiai naudojamas konditerijoje. Jūsų taip mėgstamas rytinis kruasanas prie kavos, didelė tikimybė, kad bus pagamintas naudojant hidrintą palmių aliejų.

Kokia yra hidrinto aliejaus gavimo technologija, apie tai parašysiu kada nors vėliau. Bet geriau nežinoti. Tai atskira tema.

Dar yra ir techninis palmių aliejus. Jis skirtas chemijos pramonei. Ar jis naudojamas pseudo pieno ir kitų produktų gamyboje? Tikėkimės, kad ne. Nors niekas nesuteiks garantijų.

Taigi, išsiaiškinome palmių aliejaus „naudą”. Dabar, jei perskaitėte kažką panašaus į „egiptiečiai jį naudojo jau prie Tutanchamono”, tiesiog prisiminkite šį faktą: senovės egiptiečiai nieko nežinojo apie hidrinimo technologiją ir naudojo nerafinuotą natūralų produktą, kuris šiandien savo kaina yra panašus su brangiomis alyvuogių aliejaus rūšimis.

Todėl niekas jo nenaudos gaminant masinės gamybos produktus.

Dabar pereikime prie svarbesnio klausimo: ar palmių aliejaus žala žmonėms yra perdėta? Ar jo naudojimas tikrai kupinas pavojingų ligų vystymosi? Deja, atsakymas yra taip. Bet ženkime po vieną žingsnį. Pradėkime nuo cheminės sudėties.

Pagrindinis palmių aliejaus komponentas yra palmitino rūgštis, kuri sudaro beveik pusę produkto masės (44%). Ši sočioji riebalų rūgštis yra būtent tai, kas kasdieniame gyvenime paprastai vadinama „riebalais”. Net taukuose ši rūgštis yra tik 30%, dar mažiau svieste – 25%. Jo naudojimas padidina cholesterolio kiekį organizme.

Daugelis žmonių prisimena vieno prekės ženklo saulėgrąžų aliejaus reklamą – „be cholesterolio”. Tiesą sakant, cholesterolis yra gyvulinės kilmės junginys ir nėra augaliniuose riebaluose. Jo nėra ir palmių aliejuje, kurį dažnai pabrėžia pastarojo gynėjai.

Tačiau norint padidinti cholesterolio kiekį, nebūtina jo naudoti tiesiogiai! Pakanka tik įtraukti daugiau palmitino rūgšties į savo mitybą – ir to pakaks.

Analizuojant palmių aliejaus sudėtį, ryškus dar vienas dalykas – maža linolo rūgšties koncentracija. Šis junginys priklauso polinesočiosioms omega-6 rūgštims.

Jo naudojimas gali sumažinti tą patį cholesterolio kiekį ir kitus neigiamus sočiųjų riebalų poveikio veiksnius. Tačiau palmių aliejuje jo yra labai mažai.

Kai kurie „Afrikos dietos” gynėjai rašo, kad ši problema yra lengvai išspręsta – tiesiog reikia naudoti maisto produktus, kuriuose yra daug linolo rūgšties pusiausvyrai: kedrų ir sėmenų aliejus, kviečių gemalai. Labai dažni ir nebrangūs produktai, tiesa? Ypač kedro riešutų aliejus! Jūs suprantate tokio patarimo kainą?

Trumpai apibūdinę palmių aliejaus sudėtį, pereiname prie išsamesnio pavojų, kuriuos kelia jo naudojimas, aprašymo.

Ne veltui mes atkreipėme dėmesį į cholesterolio kiekio didinimą. Šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių kriterijų vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse būtent šie negalavimai sudaro didžiausią mirčių skaičių – daugiau nei visų rūšių nelaimingi atsitikimai, lėktuvų avarijos, gaisrai ir eismo įvykiai kartu sudėjus.

Neretai tenka girdėti įvairių ligų, vadinamų XXI amžiaus maru. Tačiau būtent širdies priepuoliai ir insultai gali teisėtai nešti šį ne patį garbingiausią titulą. Ir lydi visas širdies ligas vienas neišvengiamas kompanionas – didelis cholesterolio kiekis. Koks yra šios tariamai būtinos medžiagos pavojus mūsų kūnui?

Jei cholesterolio tampa per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Tada kanalas susiaurėja, užsikemša, atsiranda apnašos, trukdančios kraujo tekėjimui. Pakyla kraujospūdis, audinių ląstelės gauna mažiau deguonies.

Pats organizmas negali susidoroti su kadaise pradėtu „blogojo” cholesterolio kaupimosi ir nusėdimo mechanizmu. Reikalinga medicininė intervencija, kuri kartais nebegali visiškai išspręsti problemos.

Bet viskas prasidėjo nuo tokios „smulkmenos” – padidėjusio palmių aliejaus naudojimo. Šių faktų negali užginčyti net šio mums svetimo produkto gynėjai – galų gale, palmitino rūgšties gebėjimą padidinti cholesterolio gamybą pripažino ir mokslo bendruomenė! Jie dabar „pakeitė plokštelę“ ir tvirtina, kad „kiti aliejai yra dar blogesni”.

Būtent palmių aliejaus (ypač hidrinto, kurio yra daugelyje produktų) naudojimas sukelia kraujagyslių užsikimšimą, užkalkėjimą, venų ir arterijų užsikimšimą. Rezultatas – aterosklerozė, kraujo krešuliai, padidėjusi insulto ir širdies priepuolių rizika.

Taigi, jei norite gyventi iki senatvės, pagalvokite apie palmių aliejaus naudojimo mažinimą. Kadangi širdies ligos gali sukelti negrįžtamą poveikį sveikatai dar jauname amžiuje. Žmogus gali net neįtarti, kad turi problemų, kol kraujo krešulys, šiek tiek didesnis už smėlio grūdelį, neišsijudina ir skuba širdies vožtuvo link.

Deja, palmių aliejaus žala sveikatai neapsiriboja tik širdies ir kraujagyslių problemomis. Jis nėra labai gerai virškinamas virškinimo sistemoje ir absorbuojamas mūsų organizme. Dėl to kaupiasi toksinai, toksinai atsiranda nepilnai suskaidytų produkto komponentų skilimo procese.

Didelė dalis „blogųjų” sočiųjų riebalų produkte padidina vėžio tikimybę – tai yra antroji mūsų visuomenės rykštė po širdies ligų.

Svarbu pažymėti, kad palmių aliejaus naudojimas iš pradžių beveik neturi įtakos žmogaus savijautai. Žmogus tiesiog nepastebi, kad jo kraujospūdis palaipsniui didėja, apetitas blogėja, jo darbingumas mažėja, kaupiasi įvairios problemos. Ir jei pastebi, jis apkaltina stresą ir darbo krūvį darbe.

O tada jau gali būti per vėlu. Su širdies ligomis, kaip ir su onkologija, nejuokaujama! Tačiau palmių aliejaus pavojai laukia ne tik suaugusiųjų, bet ir jauniausių iš mūsų.

Kūdikių maistas turėtų būti kuo labiau subalansuotas – tai aksioma. Galų gale, netinkama mityba yra kupina negrįžtamų kūdikių kūno vystymosi sutrikimų. Kūdikystėje daugelis sistemų tik formuojasi.

Būtent pirmaisiais mėnesiais pamatas klojamas visiems ilgiems gyvenimo dešimtmečiams. Deja, palmių aliejus „pastebimas” net kūdikių maisto srityje.

Tyrimai parodė, kad palmių aliejaus buvimas kūdikių mišiniuose žymiai sumažina kalcio absorbciją – apie 1,5 karto, o kai kuriais atvejais – perpus ar net daugiau! Tai reiškia, kad sparčiai augantis vaiko kūnas gavo beveik 2 kartus mažiau kalcio, nei jam reikėjo pilnam vystymuisi.

Bet tai yra pagrindinis mūsų skeleto elementas. Pasirodo, kad vaikai, valgantys tokius mišinius, tiesiog neturėjo pakankamai „statybinės medžiagos” kaulų ir kremzlių augimui!

Kita problema yra virškinimo pablogėjimas, neišsami kitų maisto mišinių komponentų absorbcija. Dėl šios priežasties vaikas gali gauti mažiau maistinių medžiagų, nei jam reikia. Plius bloga savijauta dėl nepilnai suvirškinto maisto.

Todėl verta atkreipti ypatingą dėmesį į kūdikių maisto sudėtį. Negalima taupyti tokiam produktui. Būtinai įsitikinkite, kad jame nėra palmių aliejaus.

Palmių aliejus kenkia ne tik žmonių sveikatai. Šį produktą gaminanti pramonė yra pavojingiausias planetos tropinių regionų ekosistemų ardymo veiksnys. Kad būtų vietos plantacijoms, iškertama milijonai hektarų miškų, kurie ne veltui vadinami pasaulio plaučiais.

Dėl to sunaikinamos šimtus tūkstančių metų egzistavusios ekosistemos, sunaikinama daugelio laukinių gyvūnų, įskaitant retas ir nykstančias rūšis, buveinės.

Pagal įstatymą gamintojai privalo nurodyti bet kurio gaminio sudėtį. Visa sudėtis turi būti nurodyta pakuotės etiketėje. Pavyzdžiui, natūraliam sviestui nurodoma: iš grietinėlės.

Daugiau nieko neturėtų būti. Jei yra kokių nors „augalinių riebalų”, tai jau yra margarinas arba riebalinis tepusis mišinys.

Sąžiningi gamintojai sąžiningai praneša, kad produkte yra palmių aliejaus. Jis taip pat gali būti „paslėptas” pagal tokius apibrėžimus kaip „augalinis aliejus” arba „augaliniai riebalai”.

Dažniausiai šiuo atveju kompozicijoje bus palmių aliejus. Kitas galimas pavadinimas yra „palmių oleinas”. Tai yra vienos iš naftos frakcijų, dažniausiai naudojamų kūdikių maistui gaminti, pavadinimas.

Padidėjusi palmių aliejaus kiekio rizika margarine ir įvairiuose produktuose su tokiais pavadinimais kaip „sviestukas”, „sviesto produktas“, „sviesto skonio produktas“, „grietinės produktas” ir panašiai.

Jei vietoj „sūrio” rašoma „sūrio produktas”, tai reiškia, kad jame yra didelė palmių aliejaus kiekio tikimybė, kaip ir kituose „pieno turinčiuose” produktuose. Pastarasis apibrėžimas reiškia, kad produkte yra pieno (toli gražu ne 100%), tačiau sudėtyje tikriausiai yra ir augalinių riebalų.

Jei kompozicija nėra išsamiai nurodyta, atkreipkite dėmesį į išlaidas. Jei sviestas yra daug pigesnis nei panašūs kitų prekių ženklų produktai, beveik neabejotina, kad vietoj karvės pieno grietinėlės naudojami tie patys „augaliniai riebalai”.

Panašiai – grietinė, sūris, varškė ir kiti pieno produktai, taip pat šokoladas. Kitas nerimą keliantis dalykas yra tai, kad galiojimo laikas yra per ilgas.

Palmių aliejus tirpsta vandenyje esant 39,6 ⁰C. Tuo tarpu žmogaus kūno temperatūra tėra tik 36,6 ⁰C (iš komentaro)

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.