infa.lt

Rugsėjo 18-19 d. Jungtinės Tautos susirinko Niujorke į 2023 m. darnaus vystymosi tikslų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriuo siekiama dar kartą įpareigoti pasaulį iki 2030 m. įgyvendinti „Darbotvarkę 2030” ir darnaus vystymosi tikslus (DVT). Tai tik antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas, šaukiamas nuo tada, kai 2015 m. rugsėjį visų JT valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė 17 darnaus vystymosi tikslų, praneša „Substack” platformoje žurnalistas Derrick Broze.

JT DVT – tai 17 tarpusavyje susijusių tikslų rinkinys, sukurtas kaip „geresnės ir tvaresnės ateities visiems kūrimo planas”. 2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nustatė darnaus vystymosi tikslus, siekdama juos įgyvendinti iki 2030 m.

Darnaus vystymosi tikslai buvo didesnės rezoliucijos, žinomos kaip „Agenda 2030”, arba „Darbotvarkė 2030”, tariamai skirtos kovai su klimato kaita, dalis.

JT teigia, kad aukščiausiojo lygio susitikimas dėl darnaus vystymosi tikslų bus pusiaukelė iki „Darbotvarkės 2030” ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo termino. Aukščiausiojo lygio susitikimas taip pat žymės „naują spartesnės pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų etapą, kuriame bus pateiktos aukšto lygio politinės gairės dėl permainingų ir spartesnių veiksmų iki 2030 m.”.

JT tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „iš naujo įžiebs viltį, optimizmą ir entuziazmą dėl „Darbotvarkės 2030″.”

JT taip pat pareiškė, kad norint iki 2030 m. pasiekti darnaus vystymosi tikslus reikės „imtis drąsių, plataus užmojo, spartesnių ir permainingų veiksmų pagrindinėse srityse, paremtų tarptautiniu solidarumu ir veiksmingu bendradarbiavimu visais lygmenimis”.

Aukščiausiojo lygio susitikimą šaukia JT Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas, jame dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Meksikos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Airijos, Švedijos, Danijos, Islandijos, Kataro, Senegalo, Mozambiko ir daugelio kitų valstybių vadovai, taip pat Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva, Pasaulio banko prezidentė ir kiti diplomatiniai pareigūnai.

Aukščiausiojo lygio susitikime vyks pokalbiai su įvairiais lyderiais, kuriuose bus aptariamos tokios temos kaip „Finansų ir investicijų sutelkimas ir įgyvendinimo priemonės siekiant DVT”, kur turėtume tikėtis, kad bus skatinama taikyti daugiau aplinkosaugos, socialinių ir valdymo (ESG) schemų.

ESG investavimas kartais dar vadinamas tvariu investavimu, atsakingu investavimu arba socialiai atsakingu investavimu (SRI). Aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo standartai suteikia socialiai sąmoningiems investuotojams galimybę atsirinkti, kokio tipo korporacijas jie nori remti. Ši praktika taip pat tampa vis populiaresniu būdu propaguoti DVT.

Per aukščiausiojo lygio susitikimą dėl tvaraus vystymosi tikslų JT taip pat pradeda kelias kampanijas, kuriomis siekiama pritraukti visuomenės paramą, kad tvaraus vystymosi tikslams ir „Darbotvarkei 2030” būtų skiriamas didesnis finansavimas ir moralinė parama.

Viena iš tokių kampanijų –  video pristatymas „Pusiaukelė už visuotinius tikslus”. Pristatymo žinutę apibendrina viena eilutė: „Įpusėjus rungtynėms pralaimime, tačiau bet kokios rungtynės laimimos antrajame kėlinyje”.

Trumpo filmuko tikslas – įkvėpti ir motyvuoti žiūrovą paremti siekį įgyvendinti DVT. Vaizdo įrašo pabaigoje pateikiamas hashtag’as #ImagineWinning. Pusvalandžio šou tema bus tęsiama pirmadienį, kai muzikos atlikėjai ir kalbėtojai pažymės aukščiausiojo lygio susitikimo dėl darnaus vystymosi tikslų pradžią.

Jungtinės Tautos baiminasi, kad „Darbotvarkė 2030” žlunga

Aukščiausiojo lygio susitikimui dėl darnaus vystymosi tikslų rengiamasi po to, kai balandžio mėnesį JT generalinis sekretorius A. Guterresas atskleidė, kad pažanga įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus yra nesėkminga, nes tik pavyko įgyvendinti tik 12% darnaus vystymosi tikslų.

A. Guterresas sakė, kad pažanga, siekiant įgyvendinant 50%. tikslų, yra „silpna ir nepakankama”, kai reikėtų bent 30% Jis prognozavo, kad jei dabartinė tendencija išliks, iki 2030 m. tik 30% valstybių įgyvendins 1 DVT, skirtą skurdui mažinti.

„Jei nesiimsime veiksmų dabar, „Darbotvarkė 2030″ taps epitafija pasauliui, kuris galėjo būti”, – pareiškė Antonio Guterresas.

Generalinis sekretorius A. Guterresas taip pat aptarė savo vadinamąją „tvaraus vystymosi tikslų paskatą” – prašymą G20 šalims įsipareigoti kasmet skirti 500 mlrd. dolerių paskatą, kad iki 2030 m. būtų galima įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus.

Pirmą kartą šį prašymą Guterresas išsakė vasarį, teigdamas: „Turime masiškai didinti įperkamą ilgalaikį finansavimą, visus finansavimo srautus suderindami su DVT ir gerindami daugiašalių plėtros bankų skolinimo sąlygas.”

Guterresas sakė, kad į DVT skatinimo planą taip pat įtrauktos penkios kitos rekomendacijos, įskaitant raginimą visoms JT valstybėms narėms „dar kartą įsipareigoti imtis veiksmų, kad nuo dabar iki 2030 m. nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis būtų pasiekti DVT”.

A. Guterresas siūlo tai daryti „stiprinant socialinę sutartį” ir „perorientuojant savo ekonomiką į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir atsparumo kelią, suderintą su Paryžiaus susitarimu”.

Neseniai Naujajame Delyje (Indija) vykusiame G20 šalių susitikime G20 šalys susitarė remti spartesnį tvaraus vystymosi tikslų finansavimą. G20 šalių vadovų deklaracijoje Naujajame Delyje rašoma:

„Įpusėjus laikotarpiui iki 2030 m., pasaulinė pažanga įgyvendinant DVT atsilieka nuo grafiko – įgyvendinama tik 12% uždavinių. Per šį Veiksmų dešimtmetį pasinaudosime G20 sušaukimo galia ir kolektyviniu pasiryžimu visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti „Darbotvarkę 2030″ ir laiku paspartinti pažangą siekiant DVT, kad suformuotume pasaulį, kurį norime matyti savo ateities kartoms.” (Klausimas, ar pačios ateities kartos norės matyti tokį pasaulį, kuris joms ruošiamas – infa.lt past)

G20 šalių vadovai taip pat aiškiai pareiškė, kad ir toliau rems „Agenda 2030”. „Visapusiškai remsime Jungtinių Tautų 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimą dėl darnaus vystymosi tikslų, Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl ateities ir kitus susijusius procesus”, – rašoma jų deklaracijoje.

Autonominiai vystymosi tikslai kaip alternatyva DVT

Per pastaruosius kelerius metus visame pasaulyje kilo judėjimas, nukreiptas prieš „Agenda 2030” / DVT / „Great Reset”, nes paprasti žmonės pradėjo abejoti iš viršaus nuleistos „Agenda 2030” paskirtimi ir tikslais.

Tačiau manau, kad jei norime pasipriešinti „Didžiojo perkrovimo” darbotvarkei, turime pasipriešinti Jungtinėms Tautoms ir Pasaulio ekonomikos forumui siūlydami alternatyvas jų planams, įskaitant „Darbotvarkę 2030”. Padėjau inicijuoti tokius judėjimus kaip „The Greater Reset”, kad būtų pasiūlyta alternatyvi 2030 m. ir vėlesnių metų vizija, kurią iš apačios į viršų kels žmonės.

Siūlau, kad geriausios JT darnaus vystymosi tikslų dalys būtų pašalintos iš JT ir WEF naudojamo autoritarinio, iš viršaus nuleisto šablono. Taip pat siūlau, kad būtų apibrėžti autonominio vystymosi tikslai (AVT), kurių savanoriškai laikytųsi asmenys, įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos, atitinkančios AVT tikslus ir filosofiją.

Esmė – pasiūlyti gyvenimo tikslų rinkinį, kurį būtų galima atnaujinti ir pritaikyti atsižvelgiant į laikmetį. Kiekvienas, kuris mano, kad AVT yra geriausias kelias į priekį siekiant išsaugoti laisvę, privatumą ir kūno autonomiją, galėtų „pasirašyti” arba priimti juos kaip savo.

Tikslais taip pat būtų siekiama iš tiesų įtraukti tuos, kuriuos JT ir WEF jau visiškai ignoruoja, įskaitant čiabuvių bendruomenes, visų politinių sluoksnių dirbančiuosius ir jaunimą.

Galiausiai, tai galėtų paskatinti viešą genialių protų iš viso pasaulio, norinčių prisidėti prie AVT, susibūrimą. Kaip ir DVT atveju, dalyviai galėtų nustatyti tikslines datas, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant AVT.

Per ilgai JT apsimetinėjo, kad atstovauja mūsų pasaulio įvairovei, ir toliau palaikė kolonizacines struktūras, kurios ištisas kartas niokojo planetą. Artėjant technokratinei skaitmeninės biologinės kontrolės valstybei, dar niekada nebuvo taip svarbu, kad žmonės pripažintų jiems brangias vertybes ir nustatytų savo konkrečius tikslus ateinančiam dešimtmečiui ir vėlesniam laikotarpiui.

Siūlau šiuos Autonominio vystymosi tikslus (AVT):

1 tikslas: Skatinti galimybę naudotis valstybės nefinansuojamomis švietimo formomis, kurios pabrėžia savanoriškumą, savivaldą, savitarpio pagalbą, kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir savarankišką mokymąsi.

2 tikslas: Skatinti namų mokymosi kooperatyvų, neformaliojo ugdymo būrelių, pasaulinio ugdymo šalininkų ir miško mokyklų šalininkų, kurių paslaugomis gali lengvai pasinaudoti tėvai, kuriems jų reikia, tinklo kūrimą.

3 tikslas: Kurti vietines ir decentralizuotas maisto sistemas, pasitelkiant bendruomenių sodus ir maisto miškus, taip pat jungiant bendruomenes su vietos maisto gamintojais.

Tuo galima pasiekti, kad permakultūros ir vietinių maisto sistemų žinios taptų lengviau prieinamos masėms.

4 tikslas: sukurti zonas be pesticidų ir genetiškai modifikuotų organizmų, kuriose bendruomenės galėtų ūkininkauti nebijodamos užterštumo genetiškai modifikuotomis technologijomis ir toksinais.

5 tikslas: skatinti švietimą apie skaitmeninį privatumą ir šifravimo priemones. Skatinti ir remti prieigą prie šių priemonių.

6 tikslas: Blokuoti korporacijas, bankus, filantropinius fondus ir vyriausybes, kurios yra tikrosios planetos – jos žmonių, laukinės gamtos ir ekosistemų – naikinimo priežastys. To galima pasiekti per masinio boikoto ir atsisakymo akcijų kampanijas, koordinuojamas pilietinių organizacijų visame pasaulyje.

7 tikslas: remti ir skatinti alternatyvių (skaitmeninių ir popierinių) valiutų naudojimą. Mūsų dabartinės bėdos esmė – ekonominis pavergimas sistemoje, pagrįstoje skolomis ir priverstiniu valstybės remiamų fiat pinigų naudojimu. Todėl kiekvienas asmuo turėtų turėti galimybę naudotis pasirinkta valiuta.

8 tikslas: ginti visų žmonių teisę naudotis žeme. Apsaugoti teisę rinkti lietaus vandenį, saulės energiją ir kitus išteklius, leidžiančius žmonėms tapti savarankiškais.

9 tikslas: Skatinti naują optimalios žmogaus sveikatos standartą skatinant dialogą apie praktikas ir būdus, kuriuos vyriausybės menkina arba paverčia neteisėtais. Skatinti sąžiningas diskusijas apie įvairių dietų ir gyvenimo būdų naudą, gerbiant asmeninį pasirinkimą.

10 tikslas. Kurti gyvenvietes, kurios skatina savarankiškumą, bendruomeniškumą, atsparumą ir inovacijas. Kurti bendruomenes, kuriose nebūtų kenksmingų aplinkos toksinų poveikio, įskaitant, bet neapsiribojant, elektromagnetinę dažnių spinduliuotę, GMO, aerozolius, pesticidus, nanotechnologijas ir kt.

Šie tikslai yra pirmoji kibirkštis to, kas, tikiuosi, taps griausmingu pragarišku siekiu įsivaizduoti ir sukurti pasaulį, kuris būtų lygiagretus tam, kurį mums pardavinėja Plėšrūnų klasė. Jei pakankamas skaičius drąsių žmonių skirs laiko, kad šios sėklos taptų tvirtomis šaknimis, galbūt dar turėsime galimybę pasukti šalin technokratinės tironijos, kuri neseniai pasireiškė COVID-1984, o dabar – „Darbotvarke 2030”, DVT ir „Great Reset”, srovę.