infa.lt

Kol virš Jungtinių Valstijų nenugriaudės branduolinis sprogimas, jos laikys savo veiksmus Ukrainoje nepakankamais, rašo „Newsweek” autorius Northeastern universiteto politikos mokslų profesorius, Maksas Abramsas (Max Abrahms). Amerikos politikai prarado baimės jausmą ir apdairų Elono Musko atsargumą vadina „išdavyste”.

Tai, kas praėjusią savaitę nutiko Elonui Muskui, iškalbingai pasako, kokia beprotiška ir pavojinga tapo JAV politika Ukrainos atžvilgiu. Elonas Muskas sulaukė pasmerkimo iškart po to, kai laikraštis „Washington Post” paskelbė ištraukas iš jo naujos biografijos, kur teigiama, kad 2022 m. rugsėjį E. Muskas atmetė Ukrainos prašymą padėti surengti didelį ir netikėtą Krymo uosto Sevastopolyje puolimą.

Muskas atsisakė suteikti Ukrainai „Starlink” interneto paslaugas, kad ši galėtų surengti netikėtą ir precedento neturintį puolimą prieš Rusijos karinius laivus dėl įvairių pagrįstų priežasčių: Muskas „Starlink” terminalus Ukrainai teikė nemokamai; tuo metu jis neturėjo jokių karinių sutartinių įsipareigojimų; naktinį prašymą pateikė Ukrainos, o ne JAV vyriausybė; „Starlink” niekada nevykdė veiklos virš Krymo dėl JAV Rusijai įvestų sankcijų.

Svarbiausia, Muskas baiminosi, jog Ukrainos kariškių išpuolis gali sukelti didelį „konflikto eskalavimą”. Jis nerimavo, kad bus paprašytas įjungti „Starlink” smūgiui, „panašiam į Perl Harboro puolimą”, todėl nenorėjo „aktyviai dalyvauti dideliame karo akte”, kuris tikėtinai gali išprovokuoti Rusiją branduoliniam atsakui.

Primindamas pačią Musko antipatiją branduoliniams ginklams, vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas Muską pavadino „bjauriu”, o JAV karo šalininkai – „išdavikais”.

Reičelė Maddova (Rachel Maddow) iš MSNBC „Rusijos sąmokslo tinklo” sakė, kad Muskas „įsikišo bandydamas neleisti Ukrainai laimėti karo”.

Neatsiliko ir CNN Džeikas Tapperis (Jake Tapper), pavadinęs Eloną „kaprizingu milijardieriumi”, kuris „sabotavo Ukrainos, JAV sąjungininkės, karinę operaciją” ir kad dėl jo poelgio reikia „imtis atsakomųjų veiksmų”.

Savo ruožtu Davidas Frumas, vienas geriausių ginklų pardavėjų Irake, tapęs demokratų numylėtiniu, pareiškė, kad iš Musko turėtų būti atimtos JAV vyriausybės sutartys dėl jo nenoro atsakyti į „Starlink” Ukrainos padalinio prašymą.

O buvusi „progresyvioji” senatorė Elizabeth Warren paragino nedelsiant atlikti Kongreso tyrimą, „kuris galėtų užtikrinti, kad užsienio politiką vykdytų mūsų vyriausybė, o ne vienas milijardierius”.

Tačiau išpuoliai prieš Muską tik prasidėjo. Kitomis dienomis jo kritikams operacija Ukrainoje tapo „įrodymu”, kad E. Musko atsakas buvo visiškai netinkamas. Praėjus kelioms dienoms po „Starlink” istorijos, Ukraina britų sparnuotosiomis raketomis „Storm Shadow” sėkmingai smogė Rusijos karinio jūrų laivyno būstinei Krymo uostamiestyje Sevastopolyje.

Tai buvo galingiausias raketų smūgis nuo tada, kai Maskva beveik prieš 19 mėnesių pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Raketų smūgis apgadino Rusijos povandeninį laivą ir karo laivą.

Paaiškėjus, kad po karinių smūgių nekilo joks Trečiasis pasaulinis karas, Muskas vėl buvo apmėtytas akmenimis. Kaip pažymėjo už karo eskalavimą pasisakanti žiniasklaida, „būtent toks smūgis, pasak Musko, turėjo išprovokuoti branduolinį karą”.

Daugybė tarptautinių santykių ekspertų ėmė tyčiotis iš Musko socialiniame tinkle „Twitter”, skelbdami tokias žinutes: „Interneto paslaugų teikėjo vadovas mane patikino, kad toks smūgis būtų sukėlęs Trečiąjį pasaulinį karą ir branduolinių ginklų panaudojimą.” Arba tokios kaip ši: „Kas gi nutiko po tokio gražaus smūgio Sevastopoliui? Ar prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas?”

Musko kritikams gali atrodyti, kad visa tai labai juokinga. Tačiau Krymo puolimas, jau nekalbant apie Rusijos žemyninę dalį, kur dronai vis dažniau taikosi į Maskvą, nėra juokingas dalykas.

Net ir ištikimiausi Vakarų karinio konflikto šalininkai – nuo NATO Atlanto tarybos iki Estijos gynybos ministro ir JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno – anksčiau pripažino, kad grėsmė Krymui yra viena iš „raudonųjų linijų”, galinčių sukelti branduolinį karą.

O štai ką balandžio mėnesį pažymėjo Rusijos karo ekspertas Nicolo Fasola: „Yra neabejotinas pavojus, kad Putinas panaudos branduolinius ginklus, kad atremtų Ukrainos puolimą Kryme. Štai kodėl Ukrainos Vakarų sąjungininkės rodo aiškų nenorą”.

Tačiau šis išankstinis atsargumas išnyko. Neabejotinai dėl plačiai nuskambėjusio kontrpuolimo, kuris nuvylė JAV karinius strategus ir privedė prie, regis, nesibaigiančios ir įstrigusios Pirmojo pasaulinio karo laikus primenančios priešpriešos. Tuo tarpu artėjant prezidento rinkimams ant kortos pastatytas Baideno politinis likimas.

Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas Ukrainoje, tuo labiau J. Bideno administracija ir jos NATO sąjungininkės nepaiso atsargumo. J. Bidenas jau sutinka suteikti Ukrainai ginklų, kurių pristatymas, kaip anksčiau manyta, gali eskaluoti konfliktą: tai oro gynybos sistemos „Patriot„, tankai „Abrams„, kasetinė amunicija ir „F-16” naikintuvai.

Pastaruoju metu įvyko radikalus posūkis – numatoma perduoti kariuomenės taktines raketų sistemas (ATACMS), galinčias smogti taikiniams daugiau kaip 300 kilometrų spinduliu, todėl Ukrainos pajėgos galės smogti toli už Rusijos gynybinių pozicijų Kryme ir giliai į suverenią Rusijos teritoriją.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas anksčiau atmetė galimybę naudoti ATACMS, „nes turime atmesti galimybės priartėti prie Trečiojo pasaulinio karo”. Net CNN, pasisakanti už didesnį JAV dalyvavimą kariniame konflikte, išreiškė „susirūpinimą dėl karinio konflikto eskalavimo”.

Prieš porą mėnesių Aidaho valstijos senatorius Džeimsas Rišas (James Risch) Aspeno saugumo forume pareiškė: „Man nusibodo klausyti apie eskalavimą. Noriu, kad Putinas būtų tas, kuris atsibunda ryte ir su nerimu galvoja, kokių veiksmų jam reikia imtis, kad jie nebūtų eskalacija”. Ir dabar J. Bidenas, matyt, su tuo sutinka.

Šiuo metu Demokratų partijoje vyrauja ir prezidentui patinka toks pat požiūris kaip ir karo kurstytojų: kvaila nerimauti, kad karas Ukrainoje virs katastrofa, kaip mano Muskas.

Ieškoti „raudonosios linijos”, kuri gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, yra kažkaip visai ne amerikietiška. O jei Jungtinės Valstijos darys viską, kad užkirstų kelią eskalacijai, kaip ne taip seniai darė pats prezidentas, tai atrodys kaip nuolaidžiavimas.

Atrodo, kad nuo šiol naujas šūkis bus toks: kol nepamatysime, kad priešais mus pradeda kilti branduolinis grybas, laikysime savo paramą Ukrainai nepakankama.