infa.lt

Rysų tankas | vaizdo įrašo iš drono kadras

Naujų teritorijų okupacija ir jų įjungimas į Rusijos sudėtį verčia Europos Sąjungos (ES) šalis sparčiau svarstyti būtinybę plėsti asociaciją, praneša „Politico” leidinys.

Anksčiau Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellas (Josep Borrell) teigė, kad ES turėtų suintensyvinti pasirengimą naujam plėtros etapui ir susitarti dėl maždaug dešimties naujų valstybių priėmimo terminų.

„Šiuo metu dirbama siekiant į 27 valstybių bloką priimti iki aštuonių naujų narių. Tačiau istorinis plėtros siekis kelia tam tikrą riziką ES. Naujų valstybių, įskaitant žemės ūkio šalį Ukrainą, priėmimas atveria visą Pandoros skrynią”, – rašo „Politico”.

Leidinys atkreipia dėmesį į Austrijos užsienio reikalų ministro Aleksandro Šalenbergo žodžius, kad „ES turi pakeisti savo požiūrį ir parodyti drąsą”. Jis teigė, kad šešios Vakarų Balkanų šalys, taip pat Ukraina ir Moldova turėtų prisijungti prie „Europos šeimos”.

Politico straipsnio autoriai pažymi, kad praėjusių metų Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas po okupacijos prijungti DLR, LLR, Chersono ir Zaporožės regionus prie Rusijos tapo priežastimi suintensyvinti derybas dėl ES plėtros.

Tuo pat metu ES skiria ypatingą dėmesį Ukrainos stojimo paraiškos svarstymui, nes ji neatitinka kai kurių bloko kriterijų. Visų pirma kalbama apie aukštą korupcijos lygį šalyje ir lėtai vykdomas reformas.

Rugpjūčio 28 d. Europos Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) savo kalbos metu paragino ES pasirengti plėtrai. Pasak jo, ES turėtų būti pasirengusi iki 2030 m. priimti į asociaciją naujas valstybes nares.

Šiuo metu oficialios kandidatės į ES narius yra septynios šalys. Tarp jų yra Albanija, Moldova, Šiaurės Makedonija, Serbija, Juodkalnija, Turkija ir Ukraina. Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 m. vasario pabaigoje, o birželį paraiška buvo patvirtinta.