infa.lt

Kol kas atrodo, kad surengti sąžiningus rinkimus karo ir žiniasklaidos cenzūros sąlygomis beveik neįmanoma, tačiau spaudimas tai pakeisti didėja, praneša „Politico” leidinys

Kijevas – Jei Rusija nebūtų įsiveržusi, Ukraina kitą mėnesį turėjo surengti parlamento rinkimus, o 2024 m. kovą – prezidento rinkimus.

Ar rinkimai galėtų ir turėtų įvykti, Kijeve vėl tapo gyva diskusijų tema po to, kai JAV senatorius Lindsey Grahamas rugpjūčio pabaigoje paragino Kijevą surengti „laisvus ir sąžiningus” rinkimus net ir tada, kai jį iš visa jėga puola Rusija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtai teigia, kad nori kandidatuoti antrai kadencijai. „2024 m., jei karas tęsis ir jei bus surengti rinkimai, niekada gyvenime neapleisiu savo šalies. Nes esu Konstitucijos garantas ir ginsiu ją bet kokiu atveju”, – sakė jis neseniai duotame interviu Portugalijos visuomeniniam transliuotojui RTP.

V. Zelenskis atsakė L. Grahamui, sakydamas, kad yra pasirengęs – jei parlamentas sutiks – atšaukti karo padėties įstatymą, draudžiantį šalyje rengti rinkimus karo metu, tačiau ši tema kelia didelių klausimų dėl demokratinio teisėtumo: daugumą televizijos kanalų griežtai kontroliuoja vyriausybė, kariams tektų balsuoti fronto apkasuose, o milijonai ukrainiečių pabėgo į užsienį.

Gerai žinodamas visas šias kliūtis, Zelenskis teigia, kad Vakarai turėtų padėti Ukrainai organizuoti maždaug 6,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių, kurie paliko šalį po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį, balsavimą.

Jis taip pat sakė, kad Ukrainos partneriai turėtų skirti papildomus 5 mlrd. grivinų (120 mln. eurų) balsavimo punktams įrengti ir stebėtojams siųsti, ypač sudėtingiausiose vietovėse, pavyzdžiui, mūšių zonose.

Nepaisant Zelenskio suinteresuotumo rinkimais, niekas neabejoja, kad tai būtų labai sudėtingas uždavinys.

Rinkimų stebėtojai, politikos analitikai ir net su POLITICO kalbėjęsi opozicijos parlamento nariai sutinka, kad Ukraina negali užtikrinti laisvo, sąžiningo ir saugaus rinkimų proceso, kol Rusija smogia Ukrainai raketomis, televizijos kanalai yra cenzūruojami, o 20% teritorijos negalėtų balsuoti, nes ji yra okupuota Kremliaus pajėgų.

„Suprantu, kad saugumo aplinka rinkimams surengti būtų sudėtinga. Tačiau neįsivaizduoju geresnės investicijos į Europos stabilumą nei padėti Ukrainai išlikti nepriklausoma, savivaldžia, teisine valstybe grindžiama demokratija. Norėčiau paraginti visus Ukrainos sąjungininkus padėti teikti finansinę ir techninę pagalbą šioms pastangoms paremti”, – „Twitter” tinkle rašė L. Grahamas.

Karo zonos balsavimo biuleteniai

Olga Aivazovska, Ukrainos rinkimų stebėjimo organizacijos „Pilietinis tinklas Opora” valdybos pirmininkė, perspėjo dėl pirmalaikių rinkimų pavojaus.

„Rinkimai – tai žodžio laisvė, laisvas judėjimas, jokios cenzūros, bendravimas su rinkėjais, politinių partijų veikla ir pan. Visa tai negali būti užtikrinta vykstančio karo metu”, – sakė ji „POLITICO”.

Ji įvardijo gresiantį pavojų, kad be sąžiningų politinių varžybų, kurios būtų neįmanomos dėl vyriausybės nustatytų apribojimų karo metu, gali įvykti valdžios delegitimacija.

„Tokie rinkimai būtų toli gražu ne demokratijos aktas karo metu. Šalis gali sulaukti valdininkų, kuriuos rinktų tik Rusijos neokupuotos Ukrainos dalies piliečiai. O tai padės Kremliui įtvirtinti naują geopolitinę realybę – kontroliuoti kitą Ukrainos dalį”, – pridūrė Aivazovska.

Išlikti vieningais

V. Zelenskis sako, kad supranta Ukrainos partnerių, raginančių Kijevą surengti balsavimą karo metu, logiką.

„Jei saugote demokratiją, tai net ir karo metu turėtumėte galvoti apie šią apsaugą. Rinkimai yra vienas iš būdų tai padaryti. Bet ne veltui karo metu rinkimus draudžia įstatymas. Juos surengti labai sunku”, – sakė V. Zelenskis.

Volofymyras Zelenskis pridūrė, kad jam dar niekas neparodė, kaip organizuoti rinkimus fronte esantiems kariams ir užsienyje esantiems pabėgėliams.

Nors pagalba organizuojant balsavimą užsienyje yra įmanoma, Dmytro Razumkovas, Ukrainos parlamento narys, kuris buvo Zelenskio politinės kampanijos vadovas 2019 m., o dabar yra opozicijoje, šmaikštavo, kad norėtų pamatyti, kaip užsienio stebėtojai organizuotų savo misijas nuolat bombarduojamose fronto linijose.

„Nei deputatai, nei centrinė rinkimų komisija negali pasakyti, kiek laiko užtruks naujo rinkėjų sąrašo sudarymas. Kur yra mūsų rinkėjai ir kaip organizuoti šį procesą? Mūsų šalyje didžiulė dalis teritorijos yra arba okupuota, arba ten esanti infrastruktūra sunaikinta, nėra žmonių, nėra galimybių organizuoti rinkimų procesą vietoje”, – POLITICO leidiniui sakė Razumkovas.

Jei to nepakanka, bet kokia rinkimų kampanija reiškia dabartinės vyriausybės kritiką, o tai skatina susiskaldymą, kai tauta turi išlikti kuo vieningesnė, pridūrė Razumkovas. „Rinkimai taip pat reiškia agitaciją ir visų kandidatų prieigą prie žiniasklaidos. O aš jau senokai negavau interviu Ukrainos valstybės kontroliuojamoje nacionalinėje teletabių [televizijos programoje]”, – pridūrė Razumkovas.

Negalima atidėlioti amžinai

Ekspertai sutinka, kad karo metu surengti rinkimus būtų labai sunku, bet ne neįmanoma.

„Šalis, kurioje vyksta karas, nelabai dera su rinkimų organizavimu. Tačiau kartu gerai, kad jie turi šias diskusijas. Tai taip pat parodo, kokia šalis jie yra. Jie vertina pačią demokratiją. Taigi, žinoma, palieku tai spręsti jiems. Ir mes pamatysime, koks bus rezultatas”, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren portalui POLITICO.

Anksčiau ar vėliau rinkimai turės būti surengti, POLITICO sakė Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka.

„Jei karas užsitęs dar kelerius metus, neišvengiamai kils diskusijos dėl rinkimų. Tai priklausys nuo kovų masto”, – pridūrė analitikas. Vis dėlto parlamentas turi atšaukti draudimą rengti rinkimus karo metu, balsuoti dėl biudžeto pakeitimų, kad būtų rasta pinigų rinkimams, ir pakeisti rinkimų kodeksą.

„Mums reikia procedūrų, kurios leistų balsuoti žmonėms, pakeitusiems gyvenamąją vietą, nes milijonai žmonių paliko savo namus. Jiems turėtų būti suteikta galimybė balsuoti”, – sakė A. Fesenko.

„Prognozuoju, kad rinkimus galėtume surengti 2024 metais. Tačiau realybė priklausys nuo karo veiksmų masto. Naujas eskalavimas reikš, kad balsavimo nebus”, – pridūrė jis.

Gali būti nesąžininga tikėtis, kad Ukraina įvykdys šį įsipareigojimą artimiausiu metu, „POLITICO” sakė Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto analitinio centro Europos direktorius Samas van der Staakas (Sam van der Staak).

„Atsižvelgiant į Ukrainą ir jai kylančius iššūkius, toks įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą dabar yra kaip niekada svarbus”, – sakė jis. „Jei Ukrainai nuleisime kartelę, tai prieštaraus pačios šalies norams būti traktuojamai kaip visavertė demokratinė valstybė ir galbūt net paskatins piktybinius naratyvus.”