infa.lt

Infografikas

Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje nusižudo daugiau kaip 700 tūkst. žmonių.

Taigi, kas 45 sekundes pasaulyje nusižudo vienas žmogus.

XX a. pradžioje šis skaičius buvo dar didesnis – 800 tūkst. arba 1 savižudybė kas 40 sekundžių.

Tuo pat metu kiekvienai įvykusiai savižudybei tenka dar daugiau nesėkmingų bandymų nusižudyti.

Vidutiniškai pasaulyje vyrų savižudybių skaičius daugiau nei du kartus viršija moterų savižudybių skaičių.

Remiantis naujausiais duomenimis (2019 m.), daugiau nei trys ketvirtadaliai visų savižudybių pagal skaičių įvyksta vidutines ir mažas pajamas gaunančiose šalyse, kuriose gyvena didžioji dalis pasaulio gyventojų.

Tačiau, vertinant pagal mirčių skaičių 100 000 gyventojų, didžiausias mirtingumas yra dideles pajamas gaunančiose šalyse. Ten vyrų mirtingumas tris kartus lenkia moterų mirtingumą.

PSO duomenimis, savižudybės kasmet nusineša daugiau gyvybių nei žmogžudystės ar karai. Pastaraisiais metais mirtingumo rodikliais jos aplenkė ŽIV/AIDS, krūties vėžį ir maliariją.

Savižudybės yra viena iš penkių pagrindinių jaunų žmonių (15-29 metų) mirties priežasčių, nusileidžianti tik eismo įvykiams, tuberkuliozei ir tarpasmeniniam smurtui.

PSO duomenimis, trys šalys, kuriose mirtingumas nuo savižudybių yra didžiausias, yra Lesotas, Gajana ir Esvatinis. Tarp išsivysčiusių šalių pagal šį rodiklį pirmauja Pietų Korėja.

Problemos mastą šalyje liudija tai, kad tarp savanoriškai su savo gyvenimu atsisveikinusių asmenų yra įžymybių – korėjiečių aktorių, K-Pop žvaigždžių ir net buvęs prezidentas.

Rusija yra tarp lyderių pagal mirtingumą nuo savižudybių (daugiau kaip 20 atvejų 100 tūkst. gyventojų, PSO duomenimis). Tuo pat metu vyrai Rusijoje savo gyvybę atima penkis kartus dažniau nei moterys. Altajus, Tyva, Buriatija, Užbaikalės kraštas pastaraisiais metais yra tarp nepalankiausių regionų. Šiaurės Kaukazo respublikose mirtingumo rodikliai nedideli.

Yra daug tyrimų apie mirtingumo nuo savižudybių rodiklių skirtumus tarp šalių. Kaip parodė neseniai atliktas mokslininkų grupės, globojamos Nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos, darbas, savižudybių paplitimui įtakos turi įvairūs veiksniai – nuo vietos kultūros ypatumų iki alkoholizmo paplitimo ir atšiauraus klimato.

Ar matant šiuos duomenis galima sakyti, kad išgyvenimo politika Pasaulyje sunkiai serga?