infa.lt

asociatyvi foto: Twitter

Vakaruose kai kurie prievartautojai, įskaitant pedofilus, gauna daug švelnesnes, o kartais net lygtines bausmes, rašo „Spiked” leidinys. Visa esmė ta, kad po suėmimo jie staiga pareiškia esantys transseksualai – ir teisėjai jų pergyvenimus iškelia aukščiau už vaikų saugumą.

Seksualiniai nusikaltėliai, kurie save vadina transseksualais, paleidžiami iš kalėjimo.

Ar transseksualo statusas dabar tapo išėjimo iš kalėjimo kortele? Per pastaruosius kelerius metus pastebima nerimą kelianti tendencija, kad seksualiniams nusikaltėliams dėl jų transseksualumo statuso skiriamos švelnesnės bausmės arba bausmės jiems visiškai atidedamos.

Dar vienas toks pavyzdys – Dominykas Karteris, save vadinantis Sophie. Rugpjūtį D. Karteris prisipažino kaltu dėl trijų kaltinimų 2021 m. darius pornografines vaikų nuotraukas. Į teismą jis atėjo vilkėdamas rožinius marškinėlius, rožinį galvos apdangalą ir nusidažęs nagus rožiniu laku. Matyt, transseksualumo suvokimas Carteriui atėjo kažkur tarp jo suėmimo ir pasirodymo teismo salėje.

Carterio advokatas prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nurodydamas, kad kaltinamasis vaikystėje patyrė traumą, ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu ir turėjo psichikos sveikatos problemų.

Nepaisant to, kad Carteris jau buvo penkis kartus teistas, advokato prašymas buvo patenkintas: Carteris buvo nuteistas šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 18 mėnesių.

Nors teisėjas nutylėjo, kad ši pernelyg švelni bausmė tiesiogiai susijusi su Carterio transseksualumu, tai toli gražu ne pirmas kartas, kai „transseksualas” gauna pernelyg švelnią bausmę už išties siaubingus nusikaltimus.

Atrodo, kad, pasiskelbęs transseksualu, baudžiamojo teisingumo sistemos akyse iš seksualinio nusikaltėlio iš karto tampi problemų turinčia auka.

2020 m. „Tanya” Howes buvo pagautas su nuogų vaikų nuotraukomis. Liepos mėnesį jis pasirodė teisme ir prisipažino kaltas dėl trijų kaltinimų tokių nuotraukų laikymo – 39 iš jų buvo priskirtos „A kategorijai”, t. y. sunkiausiai vaikų pornografijos kategorijai. Paprastai už A kategorijos nuotraukų laikymą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo šešių mėnesių iki trejų metų. Tačiau Howesui pavyko išvengti kalėjimo.

Po Islos Bryson skandalo Škotijoje, kai paaiškėjo, kad transseksualė „moteris”, prieš pasikeisdama lytį išprievartavusi dvi mergaites, buvo pasiųsta į moterų kalėjimą, valdžios institucijos negalėjo apsispręsti, ar Hawesas, kuris save apibūdina kaip transseksualą, turėtų būti laikomas vyrų, ar moterų kalėjime.

Todėl teisėjas nusprendė atidėti bausmės vykdymą – jam buvo skirta 12 mėnesių kalėjimo – motyvuodamas tuo, kad dėl šios painiavos buvo ilgai delsiama.

Arba apsvarstykite Piterio Selbio (Peter Selby) atvejį. 2022 m. birželį P. Selbis pripažino savo kaltę pagal tris kaltinimus dėl vaikų pornografinių nuotraukų „gaminimo” (jo atveju – parsisiuntimo), taip pat dėl kaltinimo dėl vaizdų, susijusių su zoofilija, laikymo. Kai kuriose iš 125 000 nuotraukų, rastų jo namuose, pavaizduoti vaikai buvo ne vyresni nei trejų metų.

Nepaisant to, kad Selbio nusikaltimai buvo pasibjaurėtini ir baisūs, bausmės vykdymas – 14 mėnesių laisvės atėmimo bausmė – buvo atidėtas dvejiems metams. Teisėjas pareiškė, kad Selbis buvo gana „nuolankus”. Jis paaiškino, kad švelnesnės bausmės skyrimo priežastis buvo kaltinamojo lytinė tapatybė.

Teismo sekretorius atvirai pareiškė, kad Selby, kuris save identifikuoja kaip moterį, transseksualo tapatybė „sukėlė problemų ir nerimo” dėl to, kaip jis „susitvarkys”, jei bus „nedelsiant pasiųstas į kalėjimą”.

Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, teismas nusprendė, kad Selbio nerimas dėl savo lytinės tapatybės yra daug svarbesnis nei pavojus, kurį jis gali kelti mažamečiams vaikams.

Likus mėnesiui iki Selbio teismo proceso, teismas nuteisė „Chloe” Thompson. Šis seksualinis maniakas, save apibūdinęs kaip transseksualą, ne kartą viešai, taip pat ir vaikų akivaizdoje, apnuogino savo lytinius organus.

Nors teisėjas pripažino, kad dėl „siaubingo pobūdžio” Thompsono nusikaltimų paprastai būtų buvę galima skirti laisvės atėmimo bausmę, jis vis dėlto nusprendė skirti lygtinę bausmę, atsižvelgdamas į „iššūkius, su kuriais tuo metu susidūrė kaltinamasis”.

Kaip paaiškino kaltinamojo advokatas, teisėjas turėjo omenyje „sunkų laikotarpį, kai Thompsonui buvo sunku susidoroti su savo transseksualumu”.

Nusikaltėliai, kurie save įvardija transseksualais, ne tik vengia teisingumo, bet ir išvengia kalėjimo. Kaip šių metų pradžioje pažymėjo Idėjų akademijos direktorė Claire Fox, kai kurie iš šių nusikaltėlių vėliau gyvenime gali net sėkmingai praeiti teistumo patikrinimą, nes pasikeičia vardą.

Nuteistas pedofilas Klivas Bundis (Clive Bundy), prievartavęs savo paties dukterį, prieš pat paleidimą iš kalėjimo pasivadino Kler Foks (Claire Fox) (matyt, iš pykčio tikrajai Kler Foks (Claire Fox), kuri griežtai kritikuoja translytiškumo ideologiją) ir pradėjo save vadinti moterimi.

Kaip paaiškino tikroji Claire Fox, tai reiškia, kad Bundy teistumas dabar bus nematomas bet kuriai organizacijai, kuri nuspręs jį patikrinti. Nors ankstesni asmens vardai ir pavardės paprastai yra nurodomi asmens įrašuose, 2004 m. Jungtinės Karalystės lyties pripažinimo akto nuostatos leidžia transseksualams nuslėpti savo praeitį iki lyties pakeitimo.

Visais šiais atvejais seksualiniai nusikaltėliai yra kruopščiai ginami vien dėl to, kad jie identifikuoja save kaip transseksualus. Atrodo, kad baudžiamosios justicijos sistema perėmė translytiškumo požiūrį, kad kiekvienas, kuris identifikuojasi su priešinga lytimi, nusipelno aukos statuso.

Tai ne tik viešas teisingumo sistemos įžeidimas, bet ir akivaizdus pasityčiojimas iš lygybės prieš įstatymą principo. Tokia padėtis kelia realų pavojų visiems visuomenės nariams. Translytiškumo ideologija leidžia nusikaltėliams vaikščioti laisvėje.

Straipsnio autorė: Lauren Smith