infa.lt

Microsoft Bing paveiksl.

Eksperimento metu „ChatGPT” neuroninis tinklas sėkmingai atsakė į klausimus apie „Covid-19” vakciną. Nors generatyvinio dirbtinio intelekto atsakymai paneigė mitus ir išgalvotas versijas apie skiepus, mokslininkams vis dar kyla abejonių, rašo

2019 m. PSO nepasitikėjimą vakcinomis įvardijo kaip vieną iš dešimties didžiausių sveikatos problemų. Organizacija teigė, kad nenoras skiepytis „gali pakeisti pažangą, pasiektą kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepais”.

„Covid-19” pandemijos metu dezinformacija socialinėje žiniasklaidoje pablogino žmonių požiūrį į skiepus ir kitas kovos su koronavirusu priemones.

Grupė Ispanijos mokslininkų nusprendė išbandyti, kas nutiktų, jei populiarus pokalbių robotas „ChatGPT” būtų naudojamas kovai su pseudomokslinėmis idėjomis apie skiepus. Šiuo tikslu tyrėjai neuroniniam tinklui uždavė 50 dažniausiai PSO gaunamų klausimų apie „Covid-19” vakciną.

Kai kurie iš jų buvo susiję su paplitusiais klaidingais įsitikinimais ir mitais. Pavyzdžiui, ar vakcinų mRNA gali būti įtraukta į žmogaus genomą arba ar sukelia „ilgalaikį” Covid-19. Be to, klausimai buvo susiję su klaidingomis ir tikrais pašaliniais efektais, taip pat skiepijimo rekomendacijomis.

Mokslininkai vertino atsakymų patikimumą ir tikslumą, analizavo jų atitikimą moksliniams duomenims, PSO ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijoms. Dauguma ChatGPT atsakymų surinko devynis balus iš dešimties galimų, 85,5% jų buvo tikslūs, o 14,5% atsakymų buvo „tikslūs, bet su informacijos spragomis”, kurias reikėjo užpildyti.

Tyrėjai pažymėjo, kad, kadangi pokalbių roboto pranešimai atitinka mokslinius įrodymus ir paneigia socialinėje žiniasklaidoje sklandančius mitus, „ChatGPT” gali padėti padidinti skiepijimo mastą.

„Rezultatai rodo, kad nors dabartinėje „ChatGPT” versijoje numatytieji atsakymai yra neišsamūs, iš esmės jie yra patenkinami. Nors „ChatGPT” negali pakeisti eksperto ar pačių mokslinių duomenų, ši dirbtinio intelekto forma (daugelis mokslininkų nesutinka, kad „ChatGPT” yra dirbtinis intelektas) geba nukreipti naudotojus į informaciją, kuri gerai dera su moksliniais duomenimis”, – teigiama žurnale „Human Vaccines and Immunotherapeutics” paskelbtame straipsnyje.

Tačiau mokslininkai nepamiršo „ChatGPT” trūkumų. Pagrindinis straipsnio autorius Antonio Salasas atkreipė dėmesį, kad pokalbių robotas reaguoja skirtingai, jei klausimą pakartojate vėluodami kelias sekundes.

Profesorius Salasas įspėjo, kad dabartinėje versijoje dirbtinio intelekto sistema gali būti išmokyta elgtis priešingai, t. y. pateikti moksliniams duomenims prieštaraujančius atsakymus.

Tokiu atveju pokalbių robotas galėtų propaguoti klaidingas pažiūras, pavyzdžiui, plokščios Žemės hipotezę arba evoliucijos neigimą. Tačiau tyrėjai nuramino: pagal numatytuosius nustatymus neuroninis tinklas nėra linkęs į tokį elgesį.

infa.lt: kitaip tariant „dirbtinis intelektas” teiks tokią informaciją, kuri oficialiai pripažinta vyriausybių, blokavusių ištisas valstybes su jų žmonėmis ir vakcinavusi net vaikus, kuriems nekilo jokia grėsmė. Nes tai pripažinta oficialiojo mokslo. Vienintelė laimė, kad žmonės jau išmoksta galvoti patys, ir vargu ar jie labiau pasitikės tokiu „dirbtiniu intelektu”, nei jo pasisakymus užsakiusiomis vyriausybėmis ir jų „mokslininkais”.