infa.lt

foto: Stefano Rellandini/REUTERS/File Photo Acquire Licensing Rights

Dar vienoje Afrikos šalyje įvyko karinis perversmas, rašo iDNES leidinys.. Naftos milžinė – Gabonas lengvai palieka Prancūziją. Be Afrikos ji liks kaip automobilis be benzino. Tačiau Paryžius priverstas užleisti žaidimo lauką kitiems didiesiems žaidėjams.

Gabonui, prezidentinei respublikai Afrikos vakarinėje pakrantėje, nuo pat 1967 m. vadovauja Bongo dinastija. Tačiau trečiadienį Gabono kariuomenė pareiškė, kad panaikino paskutinių rinkimų rezultatus ir perėmė valdžią.

Dar vienas esminis pokytis dalyje Afrikos žemyno vyksta po demokratizacijos eros. Prancūzija pamažu praranda savo įtaką, užleisdama žaidimo lauką Rusijai ir ekstremistinėms grupuotėms.

Kai 2009 m. mirė 73 metų Gabono lyderis Omaras Bongo, šalis mėnesį gedėjo. Valstybinės laidotuvės truko savaitę, jose dalyvavo 15 pasaulio lyderių, įskaitant tuometinį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy.

Naujuoju Gabono prezidentu tapo O. Bongo sūnus Ali Bongo Ondimba. Jis laimėjo prezidento rinkimus ir tapo tik trečiuoju Gabono vadovu nuo 1960 m., kai šalis tapo nepriklausoma.

2016 m. Ali Bongo Ondimba buvo perrinktas prezidentu. Tačiau net ir tada rinkimus lydėjo daugybė sukčiavimo atvejų. Ali Bongo Ondimbos varžovė rinkimuose Yena Ping kartu su opozicija atsisakė pripažinti rinkimų rezultatus.

Demonstrantai išėjo į gatves, kuriose nebuvo apsieita be smurto. Galiausiai šalis balsavo už konstitucijos pakeitimus. Prieš kai kuriuos opozicijos politikus buvo imtasi represijų. 2016 m. įvykiai dabar atrodo kaip dabartinės politinės krizės, įsiplieskusios šioje palyginti stabilioje Afrikos šalyje, preliudija.

Po neseniai (šeštadienį) įvykusių rinkimų vietos kariuomenė paskelbė, kad ji „užbaigė ankstesnį režimą” ir „likviduoja visas respublikos institucijas”. Tai darydama chunta gali tikėtis žmonių ir opozicijos paramos, o jei perversmas pasieks savo tikslą, Bongo dinastijos valdymas naftos milžine vadinamame Gabone dramatiškai baigsis.

Simpatijos Rusijai ir terpė ekstremizmui

Liepos mėnesį Nigeryje karinė chunta nušalino nuo valdžios demokratiškai išrinktą vyriausybę. Tai septintas pučas Vakarų ir Centrinėje Afrikoje per pastaruosius trejus metus. Todėl visas Prancūzijos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) dėmesys buvo sutelktas į šį regioną.

Tačiau, šiek tiek toliau, Gabone, kuris iki šiol buvo laikomas kur kas stabilesne valstybe nei džihadistų smurto kamuojamas Nigeris, prasidėjo perversmas.

Užsienio ekspertai baiminasi šalies ryšių su Rusija stiprinimo, o ypač privačios karinės kampanijos „Wagner” pozicijų stiprinimo. Juk visa tai jau stebima Nigeryje, kur rugpjūčio pradžioje įvykusį perversmą žodžiu parėmė jau miręs „Wagner” vadovas Jevgenijus Prigožinas.

Rusija jau seniai sako, kad nori išplėšti Afriką iš šiuolaikinio kolonializmo gniaužtų (šiuo atveju – iš Prancūzijos rankų), tačiau „Wagner” nariai Afrikoje padeda kai kuriems politiniams lyderiams išsilaikyti valdžioje mainais į naudingų iškasenų gavybos teises.

Kiti baiminasi, kad po perversmo gana stabiliame Gabone kils perversmų banga kitose Afrikos valstybėse. Tokiu būdu ECOWAS vaidmuo labai susilpnėtų, nes laikui bėgant grupė negalėtų padėti likusioms šalims, kuriose perversmas neįvyktų.

„Pavojus yra tas, kad visi šie perversmai rodo tarptautinės bendruomenės nesugebėjimą sugrąžinti į valdžią demokratinę vyriausybę”, – agentūrai „Reuters” sakė analitikė Maya Bovzon.

Visų Afrikos valstybių perversmų priežastys yra sunki ekonominė padėtis ir prastas valdymas. Dėl šios priežasties auga gyventojų nusivylimas ir ekstremistinis smurtas.

Todėl pagrįstai baiminamasi, kad perversmas Gabone atvers naujas galimybes ekstremistinėms grupuotėms, tokioms kaip islamistų kovotojų organizacija „Boko Haram „* ar „Al-Qaida”.

Neseniai Jungtinių Tautų vystymo programos atlikta apklausa, kurioje dalyvavo tūkstančiai šalių, kuriose ne taip seniai įvyko perversmai, gyventojų, parodė, kad gyventojų nuotaikos yra aiškiai demokratiškos. Vis dėlto faktas tas, kad žmonės nori kuo greitesnių pokyčių, net jei tie pokyčiai jiems atneštų karinių nuostolių.

Françafrique silpnėjimas

Bongo nuvertimas, įvykęs po perversmų Burkina Fase, Malyje ir Nigeryje, išryškina Prancūzijos įtakos mažėjimą buvusiose Prancūzijos Vakarų Afrikos kolonijose, kurias ji bandė kontroliuoti po jų nepriklausomybės atgavimo.

Bongo šeimos nariai visada palaikė glaudžius santykius su Prancūzija. Tai patvirtina Omaro Bongo pareiškimas: „Afrika be Prancūzijos yra tarsi automobilis be vairuotojo. O Prancūzija be Afrikos – kaip automobilis be benzino”.

Afrikos fiasko anatomija: rusų nėra – Vakarai patys kalti dėl savo nesėkmės

Būtent Prancūzijoje Omaras Bongo nusipirko didžiąją dalį savo turto, taip pat kurį laiką finansavo kai kurias Prancūzijos politines partijas. Jis papirkinėjo politinius oponentus, suteikdamas jiems gerus postus savo vyriausybėje, o tai tapo žinoma po 2001 m. atlikto tyrimo.

Reikėtų pridurti, kad Prancūzijos politinių lyderių ir jų sąjungininkų juodajame žemyne santykiai, kaip ir Omaro Bongo atveju, dažnai buvo grindžiami korupcija.

Šiuo metu tarp piliečių stiprėja antivakarietiškos nuotaikos, tuo tarpu pati Prancūzija pasmerkė perversmą. Kaip Paryžius ketina elgtis toliau?

1990 m. ir 2009 m., kai vyko sukilimai prieš Bongo dinastiją, Prancūzija pasiuntė karius į Librevilį, kur jiems buvo pavesta atkurti konstitucinę tvarką.

Tačiau šį kartą, pasak buvusio Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o, tokios intervencijos nebus. „Ne Prancūzijos užduotis yra pakeisti afrikiečius ir spręsti jų ateitį”, – sakė Fransu Holandas.

Tokios pat nuomonės laikosi ir dabartinė Prancūzijos vyriausybė bei prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris stengiasi atsiriboti nuo Francafrikos – Prancūzijos įtakos sferos buvusioms Prancūzijos ir Belgijos kolonijoms Juodojoje Afrikoje.

Kitas dalykas – kartais jo veiksmai prieštaravo jo paties žodžiams. Pavyzdžiui, kai 2021 m. buvo nužudytas Čado prezidentas Idrissas Déby, Emmanuelis Macronas nedelsdamas parėmė jo sūnų Mahamatą, kad šis perimtų nerinkto valstybės vadovo pareigas.

Vienaip ar kitaip, perversmas Gabone, kaip rašo „Times”, tik akivaizdžiai patvirtina diplomatinį Vakarų Afrikos kontrolės praradimą. Taigi, žaidimo laukas atsiveria naujiems svarbiems pasaulio žaidėjams.