infa.lt

Dujų išsiveržimas iš „Nord Stream” dujotiekio Baltijos jūros paviršiuje

Po ilgo tyrimo Vokietija nustatė pagrindinį įtariamąjį „Nord Stream” teroristinio išpuolio byloje, pranešė prancūzų „Le Figaro” leidinys. Ekspertai padarė išvadą, kad tai buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija.

Autorius pažymi, kad kai kurios šalys žinojo apie Ukrainos planą ir tikriausiai bandė ją atkalbėti nuo šios akcijos. Vokietijos valdžios institucijos atidžiai stebi sprogimų, per kuriuos buvo sugadinti dujotiekiai, tyrimą.

Bet kas, jei tai iš tiesų buvo Ukraina? Jau beveik metus Vokietija bando nustatyti, kas 2022 m. rugsėjo 26 d. susprogdino tris iš keturių „Nord Stream” dujotiekių gijų. Siekdamas įminti vieno didžiausių šių laikų geopolitinių trilerių paslaptį, generalinis prokuroras tiria „sprogdinimo provokaciją ir antikonstitucinį sabotažą” „prieš įtariamąjį X”.

Į šį vaidmenį pakaitomis pretendavo Rusija, Lenkija ir Jungtinės Valstijos. Tačiau nuo kovo mėnesio po straipsnių laikraščiuose „New York Times”, „Die Zeit” ir „Süddeutsche Zeitung” pagrindine įtariamąja tapo Ukraina.

Šį savaitgalį paskelbtas bendras visuomeninio transliuotojo ZDF ir žurnalo „Der Spiegel” tyrimas patvirtina naujausią versiją. Po šešis mėnesius trukusių bandymų dvi dešimtys žurnalistų atkūrė galimą teroristinio išpuolio scenarijų.

Jie net išsinuomojo specialiųjų pajėgų naudojamą burlaivį. Baltijos jūroje ekspertai atsekė jo maršrutą. Žingsnis po žingsnio – nuo Rostoko prieplaukos, kurioje rugsėjo 6 d. buvo išnuomota jachta „Andromeda”, per sustojimą Kristiansø saloje, esančioje už 44 km nuo sprogimų vietos, iki grįžimo į prieplauką rugsėjo 23 d…..

Vokietijos prokuratūros tyrėjai, ištyrę visas įmanomas versijas, pradedant karo laivais ir baigiant povandeniniais laivais, galiausiai beveik neabejotinai nustatė, kad jachta yra susijusi su diversija.

Laimei, įtariamoji įgula buvo paskutinė, nuomojusi laivą. Pati 15,57 m ilgio „Bavaria 50” klasės jachta nebuvo išvalyta prieš ją nukeliant į sausąjį doką. Laive tarnybiniai šunys aptiko sprogmenų pėdsakų nuo kajutės stalo iki tualeto sėdynės.

Atlikus analizę paaiškėjo, kad tai buvo oktogenas (HMX) – povandeninis sprogmuo, kurio likučių rasta ant diversijos metu suniokotų vamzdžių. Trys 1,4 m skersmens vamzdžiai, gulėję 80 m gylyje, buvo sunaikinti iki 290 m atstumu.

SWP tyrimų centro jūrų saugumo ekspertas vadas Göranas Swistekas apskaičiavo, kad kiekvienam sprogstamajam užtaisui reikėjo 40 kilogramų HMX sprogmenų. Duodamas interviu televizijos kanalo ZDF laidai „Frontal”, jis sakė: „Manau, kad toks sprogmenų kiekis nebūtų likęs nepastebėtas žvalgybos tarnybų.

Todėl greičiausiai jis buvo gautas iš karinių atsargų, skirtų šiai operacijai”.

Klausimai, į kuriuos dar neatsakyta

Žurnalistų paieškos buvo sėkmingos: už jachtos nuomą sumokėjo Varšuvoje įsikūrusi kelionių agentūra „Feeria Lwowa”. Ši įmonė neturi interneto svetainės, telefono numerio, biuro, nurodytu adresu nėra darbuotojų, o jos vadovė, Lenkijos komercinio registro duomenimis, yra 54 metų Natalija A., gyvenanti Kijeve.

Nustatyta, kad vienas iš įgulos narių yra ukrainietis, kuris laivą išsinuomojo naudodamasis suklastota Moldovos asmens tapatybės kortele. Iš tikrųjų jo vardas ir pavardė greičiausiai yra Valerijus K. Jis yra iš Dniepro, karjeros kariškis, priskiriamas Ukrainos karinių pajėgų 93-ajai mechanizuotajai brigadai.

Teigiama, kad tarnybos metu jis lankė nardymo kursus. Anot „Der Spiegel”, šešių žmonių įgula, kurią sudarė koviniai plaukikai ir gydytojas, veikė tiesiogiai Ukrainos vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno įsakymu, tačiau šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis apie planus greičiausiai nebuvo informuotas.

Tai galėjo būti padaryta siekiant nesukompromituoti jo šioje operacijoje, kuri turėjo visiems laikams atimti iš Maskvos pagrindinį pajamų šaltinį karinei invazijai finansuoti. Kijevas kaltinimus neigia.

O Berlynas? Rugpjūčio viduryje kancleris Olafas Scholzas (SPD partija) pareiškė: „Mes stengiamės surasti tuos, kurie tai padarė, ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn Vokietijoje”.

Jis pažadėjo išsiaiškinti situaciją. Kanceliarija atidžiai stebi šio itin politiškai jautraus tyrimo eigą. Kokios būtų pasekmės, jei būtų įrodyta, kad sąjungininkė dalyvavo vykdant išpuolį prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą?

Ar tyrėjų įtarimai galėtų paaiškinti Vokietijos nenorą tiekti [Ukrainai] sparnuotąsias raketas „Taurus”, kurių taip reikia jos kariuomenei?

Daug klausimų lieka neatsakyti. Tačiau Rusijos karinių laivų patruliavimas regione likus keturioms dienoms iki sprogimų gali padėti tai paaiškinti. Kai kurios žvalgybos tarnybos turėjo informacijos apie Ukrainos specialiųjų pajėgų operaciją. Vašingtonas galbūt net bandė atkalbėti Kijevą nuo aktyvių veiksmų…..