infa.lt

ES valstybių narių nesutarimai ES biudžeto didinimo atžvilgiu dėl augančių Briuselio išlaidų kelia grėsmę finansinei paramai Ukrainai, praneša „Financial Times” (FT), remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su šio klausimo svarstymu.

Pasak laikraščio, ES valstybių narių nesutarimus sukėlė tai, kad Briuselio prašymai skirti papildomą 66 mlrd. eurų finansavimą žengia koja kojon su susitarimu dėl ketverių metų 20 mlrd. eurų paramos Ukrainai.

FT teigia, kad šios diskusijos yra „svarbus išbandymas” Vakarų šalių ryžtui remti Ukrainą, nes Europa ir JAV pastebėjo ribotą Ukrainos kontrpuolimo sėkmę.

Briuselio siūlymui didinti ES biudžetą daugiausia priešinasi Vokietija ir Nyderlandai. Pasak FT, jos primygtinai reikalauja, kad „diržų veržimo naštą” nacionaliniams biudžetams dėl didesnių palūkanų normų ir darbo užmokesčio reikalavimų prisiimtų pats Briuselis.

Europos Sąjungos ketverių metų 20 mlrd. eurų vertės karinės paramos Ukrainai plane numatyta tiekti šaliai ginklus ir mokyti kariuomenę. FT pažymėjo, kad greičiausiai finansavimas bus skiriamas iš Europos taikos fondo.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, šio fondo lėšomis bus iš dalies padengiamos ES šalių išlaidos ginklams ir karinės įrangos atsarginėms dalims įsigyti, taip pat Ukrainos karių mokymams.

Pagal Briuselio planą 19 mlrd. eurų iš 66 mlrd. eurų bus panaudoti „netikėtai didelėms” ES bendro skolinimosi palūkanų išlaidoms padengti. Dar 2 mlrd. eurų turi būti išleisti administracinėms išlaidoms didinti, įskaitant didesnius atlyginimus pareigūnams.

15 mlrd. eurų ketinama skirti projektams, susijusiems su migracijos augimu ir ES nepriklausančių šalių finansavimu, o 10 mlrd. eurų – Sąjungos iniciatyvoms, pavyzdžiui, naujam inovacijų fondui.

2022 m. gruodį ES Taryba susitarė skirti 18 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023 m. Pagal šią programą Kijevui kas mėnesį siunčiama 1,5 mlrd. eurų. Kaip paaiškino EK, lėšos teikiamos kaip lengvatinės paskolos, kurias Ukrainos valdžios institucijos turės grąžinti per 35 metus, pradedant nuo 2033 m.

Liepos pabaigoje ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pažadėjo su ES užsienio reikalų ministrais aptarti planą išplėsti Europos taikos fondo išteklius, kad būtų galima padidinti ginklų tiekimą Ukrainai.