infa.lt

youtube stop kadras

Europos Sąjunga nesėkmingai bando spręsti didėjančios nelegalios imigracijos problemą. Šiais metais ypač smarkiai išaugo per Viduržemio jūrą į Europą atvykstančių nelegalių migrantų skaičius.

JT pabėgėlių agentūros duomenimis, vien sausio-kovo mėnesiais jų skaičius siekė 36 tūkst. žmonių – tai yra dvigubai daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Didžioji dalis migrantų (apie 30 tūkst.) išsilaipino Italijos pakrantėse.

Ekspertų teigimu, tokia pabėgėlių banga buvo stebima tik 2015-2016 m., kai į Europą atvyko daugiau nei milijonas žmonių. Žmonės bėga nuo regioninių konfliktų, bado, klimato krizės ir socialinio beviltiškumo.

2022 m. Italijoje buvo 77 000 prieglobsčio prašytojų, Prancūzijoje – 137 000, Graikijoje – 37 000, Jungtinėje Karalystėje – apie 75 000. Mažiau nei pusei jų buvo suteiktas leidimas suteikti prieglobstį. Tačiau dėl Europos biurokratijos bejėgiškumo didžioji dalis „atsisakiusiųjų” lieka Europoje be pabėgėlio statuso.

Europos šalių nesugebėjimas koordinuotai reaguoti į „pabėgėlių iššūkį” ir parengti bendrus šios problemos sprendimo principus sukėlė politinę krizę, kurią ES narės bandė išspręsti šių metų birželio mėn. Vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikime priimtame dokumente numatyta tikrinti prieglobsčio suteikimo pagrindus jau prie išorinės ES sienos.

Jei atsisakoma priimti, migrantams neleidžiama įvažiuoti į Europą ir jie apgyvendinami laikino sulaikymo stovyklose prie ES sienų. Tačiau pagrindinė dokumento sensacija buvo „solidarumo mechanizmas” – privalomas reikalavimas priimti „patvirtintus” pabėgėlius visoms ES narėms, įskaitant tas Rytų Europos šalis, kurios anksčiau atsisakydavo juos priimti.

Pasak stebėtojų, Europos Komisija prastūmė įstatymą, kurį galima laikyti „istoriniu”: visos ES valstybės narės įpareigojamos privalomai priimti savo nelegalių migrantų kvotas.

Priešingu atveju joms gresia 20 000 eurų bauda už kiekvieną „nepriimtąjį”. Tai dideli pinigai: pavyzdžiui, dviejų šimtų tūkstančių atsisakiusiųjų atveju baudos suma sieks keturis milijardus eurų. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ilva Johansson šią taisyklę pavadino „priverstiniu solidarumu”.

Pažymėtina, kad Europos Sąjunga šį sprendimą priėmė priešinantis Lenkijai ir Vengrijai, t. y. pažeisdama pagrindinius vienijimosi principus. Tačiau balsavimo „nugalėtojai” priimtą įstatymą pavadino „istoriniu proveržiu”.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas dėl įstatymo priėmimo pareiškė, kad jo šalis nesilaikys naujųjų taisyklių ir neketina mokėti baudų už atsisakymą priimti migrantus.

V. Orbano teigimu, Vengrija jau dabar išleidžia daug pinigų savo sienų su Serbija apsaugai, kurios taip pat yra ES išorės sienos, tačiau iš Briuselio už tai negauna jokių lėšų. Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild” V. Orbanas pasiūlė visiškai uždaryti ES išorės sienas migrantams, tačiau išreiškė abejonių, ar Europos Komisija ryžtųsi imtis tokių priemonių.

Austrijos laikraščio „Exxpress” teigimu, sprendimas dėl kvotų sukėlė itin aršų protestą iš Lenkijos, kuri tokią „prievartą” laiko akivaizdžiu savo suvereniteto ir demokratijos principų pažeidimu.

Spalio 15 d. Lenkijos valdančioji nacionalkonservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas” visoje šalyje surengs referendumą dėl privalomų ES migrantų kvotų. Po jo vyks kiti protestai; Lenkijos visuomenė neketina taikstytis su Briuselio biurokratų savivale.

Ši perspektyva gąsdina Briuselį, kuris jau užsimena, kad gali Varšuvai taikyti išimtį iš priverstinio pabėgėlių paskirstymo mechanizmo. Tuo pat metu Europos Komisijos šaltiniai remiasi tuo, kad Lenkija dėl konflikto Ukrainoje priėmė labai daug ukrainiečių pabėgėlių.

Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2022 m. vasario, Lenkijos sieną kirto 12,8 mln. ukrainiečių, iš kurių 1,5-2 mln. čia liko visam laikui.

Pasak Šveicarijos radijo ir televizijos SRF analitikų, Europos Sąjungos projektas, skirtas migrantų krizei spręsti, nėra pakankamai išvystitas. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pabėgėlių neturi prieglobsčio suteikimo pagrindo, jie, apgyvendinti laikino apgyvendinimo centruose, turės būti grąžinti į savo gimtąsias šalis.

Tačiau ES nėra sudariusi repatriacijos susitarimų su dauguma Azijos ir Afrikos šalių. Be to, nėra jokio mechanizmo, kuris priverstinai paskirstytų priimtus pabėgėlius į atskiras ES šalis ir skirtų baudas toms šalims, kurios atsisako juos priimti.

Austrų komentarai spaudoje pakankamai iškalbingi. Vienas skaitytojas rašo: „Sovietų Sąjunga „ilsisi”: valdantieji Briuselio biurokratai mažina finansavimą vaikų darželiams, medicinai, socialinėms įstaigoms ir pensijoms, o į ES šalis vilioja parazitus, kurie apiplėšinėja vietos mokesčių mokėtojus. Niekas neturi teisės nelegaliai atvykti į svetimą šalį ir gyventi vietos gyventojų sąskaita. Kadaise ES buvo demokratinė šalių asociacija, o dabar ji virto diktatūra. Ji turi būti panaikinta! Turėtume nedelsiant įšaldyti visas įmokas Briuseliui, kaip tai daroma su Vengrija, ir tada viskas sugrius savaime.”

Diskusijos dėl nelegalių migrantų paaštrėjo ir Vokietijoje, suskaldžiusios Vokietijos politinę klasę. Opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos valdybos narys Jensas Spanas (Jens Spahn) pareikalavo nutraukti nekontroliuojamą migraciją. Dienraščio „Bild am Sonntag” puslapiuose J. Spahnas pasisakė už „neįveikiamos” užtvaros prie ES išorės sienos sukūrimą.

Pasak jo, Vokietijai nereikia šimtų tūkstančių neišsilavinusių ir nekvalifikuotų migrantų. Kita vertus, Europa per metus galėtų priimti ir paskirstyti nuo trijų šimtų iki penkių šimtų tūkstančių žmonių, atitinkančių vietinės rinkos profesinius ir amžiaus kriterijus.

Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, žalieji ir liberaldemokratai, iš karto pasmerkė Spahno pasiūlymus kaip „populistinius”, skirtus miestiečių paramai ir balsų atėmimui iš partijos „Alternatyva Vokietijai”.

Vokietijos liberalai vis dar mano, kad visi migrantai turi besąlyginę teisę gauti prieglobstį, jei tam yra pagrindas. Visoje Europoje liberalams atviros sienos ir teisė į prieglobstį tebėra kertinis ideologinis principas.

Tačiau šis liberalų požiūris visiškai kertasi su ES šalių gyventojų interesais, kuriuos jie išsako vis garsiau – jie kategoriškai nenori nelegalių migrantų savo šalyse. Tikėtina, kad savo šią poziciją jie aktyviai pademonstruos per ateinančius rinkimus į ES parlamentą ir savo šalyse.