infa.lt

vaizdo įrašo kadras

ES atsidūrė nepatogioje padėtyje, rašo „The Spectator”. Reikalas tas, kad Lenkija rudenį referendumu planuoja įvesti jai naudingus apribojimus ukrainietiškiems grūdams ir migracijai.

Kai tai įvyks, Briuselis turės arba nepaisyti laisvos lenkų valios, arba su ja sutikti, taip parodydamas nedraugišką požiūrį į Ukrainą.  Eurokratai nėra linkę į kompromisus, tačiau Briuselis turės greitai to išmokti, jei nori išvengti skaudžios konfrontacijos su Rytų Europa.

Kaip dažnai būna, tam įtakos turi įvykiai Lenkijoje, kur valdančiosios „Teisės ir teisingumo” partijos, vadovaujamos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio, spalį laukia labai svarbūs rinkimai.

Neskaitant abstrakčių argumentų apie teisinę valstybę, kurių dauguma Europos ekspertų visiškai nesupranta, Varšuva šiuo metu turi dvi pretenzijas centrinėms Europos Sąjungos institucijoms.

Pirmasis skundas susijęs su didėjančiais reikalavimais centralizuoti imigracijos kontrolę, ypač su nelegalių atvykėlių perkėlimu ir kvotomis. Antrasis skundas susijęs su ES abejingumu Lenkijos ūkininkams, kurie kenčia nuo pigių ukrainietiškų grūdų antplūdžio. Pastarąsias dienas šie teiginiai buvo išsakyti su nauja jėga.

Kalbant apie imigraciją, valdančioji „Teisės ir teisingumo” partija į spalį vyksiančių rinkimų biuletenį įtraukė keturis referendumo klausimus, tarp kurių vienas yra itin sprogstamasis: „Ar sutinkate priimti tūkstančius nelegalių imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos pagal Europos biurokratų primestą priverstinio perkėlimo mechanizmą?”

Tai gana klastinga slapta ataka. Nes tai iš tikrųjų yra raginimas veikti nepaisant nepopuliaraus ES teisės akto.

Briuselis atsidūrė keblioje padėtyje. Pagal Lenkijos įstatymus referendumo rezultatai yra privalomi, jei jame dalyvauja daugiau kaip 50% rinkimų teisę turinčių rinkėjų. O kai referendumo klausimai įtraukiami į visuotinių rinkimų biuletenius, padidėja tikimybė, kad rinkimuose dalyvaus daug rinkėjų.

Ir, nors masinis opozicijos boikotas gali jį sužlugdyti, kyla įtarimų, kad daugelis rinkėjų slapta pritaria šiam referendumui.

Žinoma, ES visais įmanomais būdais reikš pasipiktinimą, kalbėdama apie skirtumą tarp demokratijos ir populizmo bei ES įstatymų viršenybę prieš nacionalines konstitucijas. Deja, nors Briuseliui tai patiktų, vargu ar kam nors Balstogėje tai patiks.

Jei referendumas įvyks, prasidės teisiniai ir politiniai fejerverkai. Europos Teismas gali, o jei bus paprašytas, neabejotinai nurodys Varšuvos vyriausybei nepaisyti Lenkijos žmonių valios išraiškos ir ignoruoti bet kokius vėlesnius Lenkijos parlamento (Seimo) priimtus įstatymus. Bet ar Briuselis iš tikrųjų to nori?

Vargu ar toks nurodymas bus įvykdytas, nes tokiu atveju Briuselis atsidurs Šventosios Romos imperatoriaus, kuris turi visus valdžios atributus, bet neturi jokios valdžios, padėtyje.

Bet kokiu atveju Berlemont’as vargu ar nori, kad iš pažiūros demokratiška ES vėl būtų kritikuojama dėl raginimo nepaisyti visuotinio balsavimo rezultatų.

Problemos dėl Ukrainos grūdų – tai balandžio mėnesio nesklandumų pasikartojimas, kai dideli kiekiai pigių ukrainietiškų kviečių, kurių nebuvo galima eksportuoti per Juodąją jūrą, staiga užplūdo Europos rinką.

Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, turinčios didelius grūdų ir žemės ūkio sektorius, grasino vienašališkomis sankcijomis, kad apsaugotų savo ūkininkus. ES iš pradžių jas uždraudė, bet paskui staigiai apsisuko 180 laipsnių kampu, pritarė šioms priemonėms ir sutiko laikinai uždaryti šias rinkas ukrainietiškiems grūdams.

Šios nepaprastosios priemonės nustos galioti po trijų savaičių. Lenkijos vyriausybė teigia, kad prireikus vienašališkai jas pratęs. Vyriausybei reikalingi ūkininkų balsai ir ji jau dabar jaučia didelį skausmą dėl galimo ūkininkų partijos lyderio Michalo Kołodziejczako sprendimo prisijungti prie opozicijos.

ES pozicija neaiški. Kai kuriais duomenimis, ji griežtai nepritaria bet kokiam apribojimų pratęsimui ir, remiama tokių šalių kaip Vokietija, prireikus Lenkijai taikys sankcijas, o kitais duomenimis, ji gali palikti draudimą ir pradėti subsidijuoti grūdų gabenimą per Europą, kad jie būtų išgabenti į užsienį per Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno uostus.

Tokiu atveju ES vėl atsidurtų keblioje padėtyje. Ji instinktyviai nori panaikinti draudimą, o jos instinktus palaiko Kijevas, darydamas spaudimą, nes Ukrainai reikia visų įplaukų iš užsienio. Deja, politika yra toks dalykas, kad jei Lenkija, taip pat Bulgarija, Slovakija ir Vengrija imsis vienašališkų veiksmų, Kijevas vargu ar galės ką nors padaryti.

Briuselio biurokratija susidurs su nemaloniu pasirinkimu: arba jos veiksmai bus vertinami kaip nedraugiški Ukrainai, arba ji bus vertinama kaip bejėgė savo teritorijoje.

Žinoma, Briuselio šalininkai turi vieną silpną vilties spindulėlį. Vyriausybės pasikeitimas Varšuvoje panaikins daugelį jų nerimo ir neramumų priežasčių. Natūralu, kad jie tuo ir vadovaujasi.

ES nomenklatūra, kuri visada nemėgo partijos „Teisė ir teisingumas”, ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis opozicinei Pilietinei platformai, neslepia, kad nori, jog M. Morawieckis pasitrauktų.

Kita vertus, jei reikalai klostysis ne taip, kaip nori ES (o „Teisė ir teisingumas” vis dar šiek tiek lenkia savo varžovus), Briuseliui problemos tik prasideda. Jam prireiks visų diplomatinių įgūdžių, kad Rytų Europoje pasiektų savo ir įtikintų lenkus nesistoti piestu.

Be to, ES turės pripažinti, kad, priešingai ES teisės viršenybės teorijai, daugeliu atvejų, įskaitant tokius opius klausimus kaip imigracija ir Ukrainos grūdai, jai teks sukandus dantis leisti ES narėms primygtinai išsireikalauti savo.