infa.lt

Tikimasi, kad 2023 m. liepos mėnesio metinė infliacija eurozonoje bus 5,3%, t. y. sumažės 0,2% nuo 5,5% birželį, vertina Eurostat.

Vertinant pagrindines euro zonos infliacijos sudedamąsias dalis, maisto, alkoholio ir tabako metinis rodiklis kito 10,8 %, lyginant su 11,6 % birželį, toliau rikiuojasi paslaugų sektorius 5,6%, lyginant su 5,4% birželiu (infliacija išaugo), neenergetinių pramonės prekių – 5,0%, lyginant su 5,5% birželį ir energijos (-6,1%, lyginant su -5,6% birželio mėnesį – kaina nukrito).

Rekordininkų penketukas, traukiantis visą Euro zoną žemyn pagal infliacijos rodiklius mažėjimo tvarka:

1. Slovakija – 10,2%;
2. Kroatija – 8,1%;
3. Lietuva – 7,1%;
4. Austrija – 7,0%;
5. Vokietija ir Latvija su 6,5% infliacijos lygiu.

Kaip matome, Lietuva su savo 7,1% infliacija užima 3 vietą nuo galo tarp 20-ies šalių. Tačiau reikia turėti omenyje, kad Eurostat pateikė bendrą infliaciją, kuri labai priklauso nuo energijos kainų pasaulio biržose kritimo. T.y. gerėjimas infliacijos požiūriu vyksta ne gero mūsų vyriausybės darbo dėka, bet atvirkščiai – nuo jos nepriklausančių priežasčių. Pigiausi produktai ir paslaugos brango.

Pvz, Tele2 išsiuntinėjo verslo klientams laiškus su informacija apie tarptautinių pokalbių tarifų didinimą. Pokalbiai į Europą pabrango beveik 89%, kai tuo tarpu skambinant į Afrikos šalis beveik 5% sumažėjo, nors absoliučia verte išliko brangesni.

Ar į Europą tapo sunkiau prisiskambinti?

Suprantama, kad ne, Tele2 laiške rašo, kad turėjo daug išlaidų plėtojant ryši, tame tarpo ir interneto, todėl kažkaip turi padengti išlaidas. Ir išlaidas padidintu tarifu turi padengti vartotojai, kad kompanijai liktų tie patys pelnai, kaip ir anksčiau.