infa.lt

Energijos rinkos stebėsena

Remiantis naujausia Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaita, akmens anglių suvartojimas pasaulyje padidėjo nuo 7,9 mlrd. tonų 2021 m., iki rekordinių 8,3 mlrd. tonų 2022 metais, praneša „Kommersant”.

Kaip primena analitikai, akmens anglies, kaip įperkamiausio kuro, paklausa energetikos krizės, kurią sukėlė Rusijos karinės invazijos Ukrainoje padariniai, fone augo visus praėjusius metus ir toliau didėjo šiemet.

Pirmojo 2023 m. pusmečio pabaigoje pasaulinis suvartojimas padidėjo 1,5% iki 4,7 mlrd. tonų. TEA tai aiškina elektros energijos gamybos (sausio-birželio mėn. – 1%) ir akmens angliųes naudojimo pramonėje (2%) augimu.

Akmens anglies paklausa per pastaruosius šešis mėnesius pastebimiausiai (daugiau kaip 5%) išaugo dviejose didžiausiose valstybėse – Kinijoje ir Indijoje. Agentūra prognozuoja, kad 2023 m. šių šalių pasaulinio anglies suvartojimo dalis priartės prie 70%.

Kinijos energijos balanse (žr. diagramą) akmens anglis sudaro daugiau kaip 60% ir, atsižvelgiant į pramonės gamybos augimą, į kurį ši šalis orientuojasi įgyvendindama savo strategines iniciatyvas (įskaitant „Viena juosta, vienas kelias”), analitikai nesitiki, kad šios rūšies kuro paklausa sumažės.

Pažymėtina, kad kol kas anglies vartojimo mažėjimas JAV ir ES šalyse nekompensuoja Azijos augimo, o tai verčia analitikus nerimauti dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimo ir energetikos pertvarkos tempo išlaikymo.

TEA tikisi, kad iki 2023 m. pabaigos anglių bus suvartota maždaug tiek pat, kiek ir 2022 m. – 8,3 mlrd. tonų, tačiau pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir pagrindinių šalių vartotojų ekonomikos būklės.

Tuo pat metu analitikai yra įsitikinę, kad šiemet pasaulyje padidės anglies gavyba: rimčiausio augimo tikimasi Kinijoje, Indijoje ir Indonezijoje.

Dėl vidaus gavybos plėtros rusiškų anglių paklausa Azijos šalyse gali sumažėti, teigiama ataskaitoje. Agentūros vertinimu, 2023 m. anglies gavyba Rusijoje gali sumažėti 2,9% iki 429 mln. tonų.

Reikėtų pažymėti, kad kol kas, nepaisant mažėjančių kainų, Rusija didina gavybą: sausio-gegužės mėnesiais ji išaugo 1,4% iki 182,5 mln. tonų, pabrėžia „Kommersant”.

infa.lt: reikėtų atskirai pastebėti, jog ekonomikos sulėtėjimas ES susijęs su energijos šaltinių brangimu, kas labai įtakojo ir infliaciją. Atsisakius pigių energijos šaltinių, gelbėjant „klimato kaitos” tikslus, sudaromos puikios sąlygos konkurencijai šalims, turinčioms savitą požiūrį į klimato kaitą ir prioritetu pasirenkančioms savo ekonomikos augimą.