infa.lt

Mateuszas Morawieckis

Ukrainos grūdų eksportas: Rusijai vėl bombarduojant ir blokuojant Ukrainos Juodosios jūros uostus, per kuriuos šalis eksportuoja daug žemės ūkio produkcijos, Lenkija ir Vengrija grasina atkirsti šalies išėjimo į Vakarus kelius, praneša „Politico” leidinys.

Lenkija vienašališkai blokuos importą iš Ukrainos, jei Europos Komisija nepratęs laikinų apribojimų bent iki metų pabaigos, trečiadienį Varšuvoje vykusiame penkių rytinių ES šalių žemės ūkio ministrų susitikime pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Noriu aiškiai pasakyti, – sakė M. Morawieckis žurnalistams, – mes neatidarysime savo sienos. Arba Europos Komisija sutiks kartu parengti taisykles, kuriomis bus pratęstas šis draudimas, arba mes tai padarysime patys.”

Vengrijos žemės ūkio ministras Istvánas Nagy antrino Morawieckiui, sakydamas, kad jo šalis „visomis priemonėmis gins Vengrijos ūkininkus”.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo sužlugdytas susitarimas leisti Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, Maskva surengė atakų bangą prieš Ukrainos Odesos ir Černomorsko uostus – du gyvybiškai svarbius eksporto objektus – sugadindama pasaulinių ir Ukrainos prekybininkų infrastruktūrą ir sunaikindama 60 000 tonų grūdų.

Ketvirtadienį ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borellas eskaluojamą Rusijos puolimą pavadino „barbarišku”. „Jau dabar žinome, kad tai sukels didžiulę maisto krizę pasaulyje”, – sakė jis žurnalistams Briuselyje ir pridūrė, kad ES šalys turi sustiprinti alternatyvius eksporto maršrutus Ukrainai.

Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje kukurūzų, kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų. Pernai Rusijai įsiveržus į jos Juodosios jūros uostus ir juos užblokavus, ES sukūrė sausumos eksporto maršrutus per jos teritoriją.

Nuo to laiko ES įsteigtais eksporto koridoriais, vadinamais „solidarumo juostomis”, per metus buvo pervežta apie 60% Ukrainos eksporto – daugiausia Dunojumi į Rumunijos Konstancos uostą. Likusieji 40% buvo gabenami per šalies uostus pagal dabar jau nebeegzistuojančią Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuriai tarpininkavo JT ir Turkija.

Tačiau atvėrus sausumos kelius, į kaimynines ES šalis – Rumuniją, Lenkiją, Vengriją, Bulgariją ir Slovakiją – taip pat plūstelėjo precedento neturintis pigių ukrainietiškų grūdų srautas, kuriuos pirko ir perpardavinėjo vietos prekybininkai, užuot eksportavę toliau.

Dėl šio pertekliaus buvo skaudžiai išbandytas bloko rytinių narių solidarumas su Ukraina jos gynybiniame kare.

Artėjant rudenį vyksiantiems rinkimams, Lenkija, siekdama nuraminti vietos ūkininkus, kurie yra labai svarbūs dešiniosios vyriausybės rinkėjams, šį pavasarį uždarė sieną Ukrainos eksportui.

Vengrija, Slovakija ir Bulgarija pasekė jos pavyzdžiu, o Rumunija, kuri pati nenustatė apribojimų, prisijungė prie šių keturių šalių ir paragino nustatyti apribojimus ES lygmeniu.

Gegužę šios penkios šalys susitarė su Komisija atsisakyti vienašališkų priemonių mainais į 100 mln. eurų ES finansavimą ir garantijas, kad ukrainietiškos siuntos bus vežamos tik per šias penkias šalis pakeliui į kitas paskirties vietas.

Būtent šiuos apribojimus, kurie nustos galioti rugsėjo 15 d., penkios šalys nori pratęsti.

Kitos ES šalys kritikavo Komisijos atlaidumą penkių Rytų neramumų sukėlėjų atžvilgiu, teigdamos, kad kompromisas kenkia bloko vidaus rinkos vientisumui.

Atverti sienas

J. Borrellas teigia, kad užuot ribojusi prekybą, ES turėtų reaguoti į Rusijos eskalavimą Juodojoje jūroje ir dar labiau atverti savo sienas.

„Jei jūros kelias bus uždarytas, turėsime padidinti Ukrainos grūdų eksporto per mūsų uostus pajėgumus, o tai reiškia didesnes pastangas Ukrainos kaimynams”, – sakė jis prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Jie turės labiau prisidėti, atverdami sienas ir palengvindami transportą, kad būtų galima išvežti Ukrainos grūdus iš Juodosios jūros uostų. Tam reikės didesnio valstybių narių įsitraukimo. Mes daug padarėme, turime padaryti daugiau.”

Atskirai ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino ES dėti „maksimalias pastangas”, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos grūdų eksportui iš šalies.

„Kol Rusija naikina Grūdų iniciatyvą, puola Ukrainos uostus ir bando pasipelnyti iš kylančių maisto kainų, Ukraina ir Europos Sąjunga turėtų dėti maksimalias pastangas, kad supaprastintų maisto produktų eksportą iš Ukrainos, visų pirma, kiek įmanoma padidindamos alternatyvių transporto koridorių „Solidarumo juostos” pajėgumą”, – sakė jis.

Trečiadienį Varšuvoje vykusiame susitikime penkių ES šalių žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją, kuria Briuselis raginamas pratęsti ir išplėsti prekybos apribojimus, nerimaujant, kad Rusijos atnaujinta Juodosios jūros blokada gali dar labiau slėgti jų vidaus rinkas.

Tik Lenkija ir Vengrija pagrasino imtis vienašališkų veiksmų, jei apribojimai bus panaikinti.

Per anksti

Nepaisant grasinimų, ketvirtadienį aukštas Komisijos pareigūnas sakė, kad „per anksti” kalbėti apie tai, ar reikia pratęsti apribojimus pasibaigus rugsėjo 15 d. terminui.

Pastaraisiais mėnesiais pareigūnai sustiprino priežiūrą ir muitinių patikrinimus, o Rumunija ir kitos šalys gerokai padidino investicijas į infrastruktūrą ir investicijas, kad palengvintų grūdų tranzitą per jų šalis ir į kitas rinkas, sakė Komisijos pareigūnas.

Tačiau per metus, praėjusius nuo sausumos eksporto kelių atidarymo, Lenkija nesiėmė jokių didesnių veiksmų, kad pagerintų savo infrastruktūrą ar Baltijos šalių uostų pajėgumus. Analitikai teigia, kad mažai tikėtina, jog šaliai pavyks pakartoti šį žygdarbį iki šios vasaros derliaus nuėmimo. Lenkijos vyriausybė ne kartą kaltino Briuselį nesuteikus pakankamai pagalbos.

Nepaisant tebesitęsiančio prekybos ginčo, Kijevo pareigūnai stengėsi atvirai nekritikuoti savo kolegų Varšuvoje.

Taip yra todėl, kad nuo karo pradžios Lenkija atliko pagrindinį vaidmenį remiant Ukrainą, nes ji yra pagrindinis Vakarų ginklų tranzito punktas ir siunčia daug savo ginklų. Ji taip pat priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių.

„Labai vertiname visą darbą, kurį iki šiol solidarumo juostose atliko Europos Komisija ir kaimyninės valstybės narės”, – sakė Ukrainos ambasadorius prie ES Vsevolodas Čensovas.

Vis dėlto jis pridūrė: „Kai kurių valstybių narių pareiškimai, kad reikia pratęsti Ukrainos agrarinės produkcijos eksporto draudimą, kelia rimtą susirūpinimą.” Neįvardydamas Lenkijos, jis sakė, kad tai „politizuoja” praktinę tikrovę, kuri yra logistinis iššūkis, „kelia pavojų solidarumo juostų veiksmingumui”.