infa.lt

Po kelių svarbių Aukščiausiojo Teismo sprendimų Pirmosios pataisos srityje sulaukėme gerų naujienų, tačiau turime dar daugiau priežasčių džiaugtis: Luizianos federalinis teisėjas išleido įsakymą, draudžiantį Bideno administracijos pareigūnams susisiekti su socialinės žiniasklaidos bendrovėmis ir blokuoti turinį, rašo „American Conservative” autorius Peteris Van Burenas (Peter Van Buren).

Teisėjas nusprendė, kad Bideno administracija, pandemijos metu cenzūruodama nepalankias nuomones socialinėje žiniasklaidoje, tikriausiai pažeidė Pirmąją pataisą, ir pavadino šias pastangas „orveliškomis”.

Tai buvo pirmas oficialus sisteminės vyriausybės programos, pagal kurią socialinės žiniasklaidos milžinės naudojamos kaip įgaliotiniai amerikiečių kalbai cenzūruoti, pripažinimas.

Teismo draudimas yra svarbus įvykis kovoje dėl žodžio internete ribų ir apribojimų. Ypač daug dėmesio skirdami pandemijai, Bideno pareigūnai dirbo ranka rankon su kontaktiniais asmenimis tokiose socialinės žiniasklaidos priemonėse kaip „Twitter” ir „Facebook”, kad užblokuotų tiek ištisas temas (įskaitant su administracija nesusijusius požiūrius į „klimato kaitą, lyčių diskusijas, abortus ir ekonominę politiką”, taip pat „Covid”), tiek konkrečius asmenis.

Teisėjas teigė, kad spaudimas buvo ne tik agresyvus platformų skatinimas pašalinti įrašus, bet ir „galingiausios pasaulyje tarnybos” prievarta kai kurioms didžiausioms socialinės žiniasklaidos bendrovėms.

Pavyzdžiui, Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) pareigūnai rengė „savaitinius sinchronizuojančius” susitikimus su „Facebook” ir elektroniniu paštu siuntė jiems neįtinkančius įrašus, kad šie juos pašalintų.

AštuoniFTB agentai San Francisko vietos biure kelis kartus per mėnesį septynioms technologijų bendrovėms persiųsdavo susirūpinimą keliančių įrašų socialinėje žiniasklaidoje nuorodas.

Tarp Bideno pareigūnų, kuriems taikomas teisėjo draudimas, yra Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre, Teisingumo departamento ir FTB, Valstybės departamento, Ligų kontrolės centrų, Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretoriaus Xaviero Becerros, Krašto saugumo departamento sekretoriaus Alejandro Mayorkaso, Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūrai vadovaujančios Jen Easterly, generalinio chirurgo Viveko Murthy ir dar du puslapiai mažiau žinomų pavardžių.

Nė vienas iš jų negali kreiptis, pavyzdžiui, į „Twitter” ir prašyti pašalinti tam tikrą įrašą. Jie negali bendrauti su socialinės žiniasklaidos bendrovėmis „siekdami raginti, skatinti, spausti ar bet kokiu būdu priversti pašalinti, ištrinti, slopinti ar sumažinti saugomos žodžio laisvės turinį”.

Teisėjo įsakymu taip pat draudžiama vyriausybinėms agentūroms bendrauti su kai kuriomis išorės grupėmis, įskaitant Rinkimų sąžiningumo partnerystę, Virality Project ir Stanfordo interneto observatoriją, siekiant skatinti šalinti jiems neįtinkančią kalbą.

Prisidengdama „dezinformacijos” prevencija, bet iš tikrųjų palaikydama vieningą vyriausybės liniją, vyriausybė taikė išankstinį suvaržymą – smūgį pirmajai pataisai.

Išankstinis ribojimas taip pat pasireiškė šešėlinėmis vyriausybės pastangomis blokuoti prieš vyriausybę nukreiptas naujienas, pavyzdžiui, finansinių nusikaltimų atradimą Hanterio Baideno nešiojamajame kompiuteryje ir „Covid” laboratorijos nutekėjimo teorijas.

„Kai viešajame forume pasirodo žinia, kuriai jie nepritaria ir kuri neatitinka jų politinių naratyvų, – sakė Misūrio generalinis prokuroras, turėdamas omenyje administracijos pareigūnus, – tada jie susitaria su „Big Tech” socialine žiniasklaida ir priverčia ją tą kalbą pašalinti”.

Trumpai tariant, vyriausybės ir socialinės žiniasklaidos milžinų sąmokslas buvo toks didelis, kad tai tapo aktyvia ir nuolatine cenzūra, todėl atėjo laikas vėl įtvirtinti amerikiečių Pirmosios pataisos teises į idėjų rinką, o ne tik į tai, ką nori platinti vyriausybė.

„COVID-19 pandemijos metu, t. y. laikotarpiu, kurį, ko gero, geriausiai apibūdina plačiai paplitusios abejonės ir netikrumas, Jungtinių Valstijų vyriausybė, atrodo, ėmėsi vaidmens, panašaus į Orvelo „Tiesos ministeriją”, – rašė Luizianos teisėjas.

Jis padarė išvadą, kad ieškovai, vadovaujami Misūrio ir Luizianos, greičiausiai sėkmingai paduos vyriausybę į teismą, ir išleido įsakymą, apribojantį administracijos pareigūnams bandymus koordinuoti veiksmus su socialinės žiniasklaidos milžinėmis šalinant turinį, kol šis klausimas nebus oficialiai išspręstas.

„Jei ieškovų pateikti kaltinimai yra teisingi, ši byla tikriausiai yra susijusi su masiškiausiu išpuoliu prieš žodžio laisvę Jungtinių Valstijų istorijoje”, – sakė teisėjas.

Bent jau kol kas praėjo tie laikai, kai Roberto Kenedžio jaunesniojo įrašas, kuriame abejojama dėl skiepų, galėjo būti pašalintas paskambinus iš CDC, o Džo Rogano „Facebook” įrašas, kuriame teigiama, kad „Covid” atsirado dėl laboratorijos nutekėjimo Kinijoje, FTB prašymu buvo giliai pašalintas arba „šešėliniu būdu uždraustas”.

Bideno administracija jau apskundė teismo įsakymą. Jie įspėja, kad įsakymas gali pakenkti nacionalinio saugumo pastangoms, nes tam tikra „cenzūra” buvo nustatyta reaguojant į Rusijos veikėjus, sėjusius dezinformaciją prieš 2016 m. rinkimus. Tačiau beveik visi federalinės cenzūros taikiniai Bideno laikais buvo amerikiečiai. Šiuo klausimu užsiims Aukščiausiasis Teismas.

Didžiausia cenzūra buvo taikoma prieš konservatyvų mąstymą. „Šis kryptingas konservatyvių idėjų slopinimas yra puikus politinės kalbos diskriminacijos pagal požiūrį pavyzdys”, – rašė teisėjas. „Amerikos piliečiai turi teisę laisvai diskutuoti svarbiais šaliai klausimais… Iki šiol pateikti įrodymai atskleidžia beveik distopinį scenarijų.”

Draudime konkrečiai minima Bideno anūko parodijos paskyra, kuri buvo greitai ištrinta po to, kai Baltųjų rūmų skaitmeninės strategijos direktorius elektroniniu laišku kreipėsi į senosios „Twitter” vadovybės kontaktus. Teisėjas taip pat nurodė pastangas slopinti Roberto Kenedžio ir Tedo Kruzo turinį.

Pažymime, kad vienu metu praeityje mano „Twitter” paskyra kartu su „Antiwar.com” Skoto Hortono ir Rono Paulo instituto direktoriaus Danielio Makadamo paskyromis buvo sustabdytos tą pačią dieną ir atkurtos tik esant naujai „Twitter” vadovybei.

Viso to esmė – „dezinformacija”, a la George’o Orwello „Naujakalbė”. Šis terminas, iš pradžių reiškęs abejotino autentiškumo socialinį ar klaidingą turinį, vėliau buvo dar labiau iškraipytas, kad iš esmės reikštų bet ką, kas kelia ginčus ir su kuo viena pusė nesutinka.

Mintis, kad vyriausybė už uždarų durų gali tam tikrą informaciją pavadinti dezinformacija ir reikalauti, kad ji būtų pašalinta iš socialinės žiniasklaidos, iš tiesų yra cenzūra. Ji užkerta kelią nepalankioms jai idėjoms pasiekti visuomenę.

Per pastaruosius kelerius metus, kai federalinė vyriausybė reagavo į didėjantį kišimąsi į rinkimus ir rinkėjų slopinimą po to, kai buvo pareikšta, kad per 2016 m. rinkimus Rusijos veikėjai socialiniuose tinkluose skleidė dezinformaciją, suaktyvėjo valdžios pareigūnų ir bendrovių veiksmų koordinavimas ir bendravimas.

Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai taip pat dažnai bendravo su bendrovėmis pandemijos metu. Atrodė, kad įsakymai ateidavo iš viršaus. „Jie žudo žmones”, – 2021 m. liepą sakė Joe Bidenas, paklaustas apie „Facebook” tinkle esantį turinį, nukreiptą prieš vakcinas.

Kaip ir daugybė kitų dalykų, pavyzdžiui, mūsų visuomenę veikiantis visa apimantis sekimas, idėja, kad vyriausybė ir socialinė žiniasklaida bendradarbiauja cenzūruodamos, kilo dėl susirūpinimo terorizmu po rugsėjo 11-osios, konkrečiai dėl to, kad ISIS ir kitos organizacijos naudojasi socialine žiniasklaida, kad verbuotų žmones.

Vyriausybės agentūros nurodydavo nepalankius įrašus, o jų įgaliotiniai socialinėje žiniasklaidoje juos pašalindavo. Atrodė, kad visa tai naudinga. Tačiau „gilioji valstybė pasėjo slopinimo sėklą per valdžios cenzūrą, ši sėkla buvo apvaisinta, sudygusi ir sparčiai augo prezidentui J.Bidenui pradėjus eiti pareigas”, – sakė Misūrio generalinis prokuroras Andrew Bailey.

Neaišku, kada tiksliai vyriausybė prisiėmė redakcinę atsakomybę už „melagingų kalbų išviešinimą” arba tai, ką WaPo vadina „koordinavimu” su socialine žiniasklaida. Neaišku, nuo kurio momento vyriausybė ėmė manyti, kad gali vadovautis pirmąja pataisa ir kontroliuoti, ką amerikiečiai skaito.

Neaišku, kodėl socialinės žiniasklaidos bendrovės taip lengvai perleido atsakomybę, kad JAV Teisingumo departamento biurokrato skambutis telefonu galėjo slapta sunaikinti tyrimo ar minties srautą internete.

Elonas Muskas pateikė panašų argumentą į teismo įsakymą dėl cenzūros, paviešindamas vidinius pranešimus, kuriuose išsamiai aprašytos vadovų diskusijos, vykusios prieš jam pernai perimant „Twitter” valdymą.

Jo paviešintose žinutėse, pavadintose „Twitter failais”, buvo galima pažvelgti į bendrovės sąveiką su vyriausybe ir teisėsaugos institucijomis siekiant apriboti žymių paskyrų veiklą. Tarp jų buvo ir atskleidimų apie „Twitter” vidaus debatus dėl nuorodų į „New York Post” straipsnius apie Hunterį Bideną blokavimo 2020 m.

Iš „Failų” matyti, kad darbuotojams (konkrečiai, Svetainės vientisumo politikos – politikos eskalavimo palaikymo komandai) buvo pavesta slopinti nepageidaujamomis ar pavojingomis laikomų paskyrų ar temų matomumą, su vyriausybės pagalba ir be jos, ir visa tai vyko slapta. Muskas pavadino „Twitter” „ir socialinės žiniasklaidos įmone, ir nusikaltimo vieta”.

Šios cenzūros niekas nesustabdė iki šiol, kol nebuvo priimtas šis teismo įsakymas ir prasidėjęs teisminis procesas. Galutinis rezultatas gali padėti nuspręsti, ar laisvas žodis ir atvira idėjų rinka turi ateitį internete, ar, kaip rašo „New York Times”, „Pirmoji pataisa, geriau ar blogiau, tapo kliūtimi praktiškai bet kokioms valdžios pastangoms užgniaužti problemą”.

infa.lt: Lietuvoje ir ES cenzūrą siekiama įteisinti lygiai tais pačiais pretekstais – Rusijos dezinformacija, sąmokslo teorijų, nepatikrintos informacijos sklaidos užkardymu, kuri esą kenkia žmonėms. Esą „dezinformacijos” užkardymu žmonėms suteikiama „tikroji žodžio laisvė”, kai leidžiama kalbėti tik patikrintą tiesą. Žodžio laisvė nėra tai, ką valstybės funkcionieriai vadina „patikrinta” ir jų aprobuota tiesa. Žodžio laisvė yra tai, ką žmonės kalba nebijodami, kad bus užtildyti, blokuoti ar nubausti kitokiu būdu. Ir dar – žmonės turi teisę kalbėti ką galvoja, nepriklausomai nuo to ar tai tiesa, ar ne, jeigu jie tiki tuo ką sako.