infa.lt

asociatyvi nuotr. Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Dar prieš prasidedant NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, dėl užkulisinių sandėrių Amerikos vadovaujamas karinis aljansas tikriausiai antrą kartą šiais metais išsiplės, rašp „Breitbart News” leidinys.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas oficialiai parėmė Švedijos narystės paraišką, mainais į šios šiaurės šalies paramą Turkijos stojimui į Europos Sąjungą.

Po trišalių Turkijos prezidento Erdogano, Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimų, įvykusių pirmadienį Lietuvos sostinėje Vilniuje, buvo paskelbta, kad Turkija atsisakys savo ilgalaikio pasipriešinimo Švedijos narystei NATO aljanse.

Priėmus Švedijos paraišką, kuri dabar jau atrodo neabejotina, nes Vengrija pareiškė, kad neblokuos šio žingsnio, Vakarų aljansas vien šiais metais pasipildys dviem šalimis, – balandį  31-ąja aljanso nare tapo Suomija.

Lenkijos verslo laikraščio „Rzeczpospolita” teigimu, Turkijos staigus nusistatymas prieš Švediją daugeliui buvo tikra staigmena.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, paskelbdamas apie dviejų šalių susitarimą, sakė: „Švedijos stojimo į NATO užbaigimas yra istorinis žingsnis, kuris šiuo kritiškai svarbiu metu yra naudingas visų NATO sąjungininkių saugumui. Dėl jo visi tapsime stipresni ir saugesni”.

Kadangi šiuo metu NATO aljansas pagrindiniu priešu mato Rusiją, reikėtų pastebėti, jog Rusija per laiko tarpą gamina mažiausiai dvigubai daugiau ginkluotės nei visas NATO blokas.

Šiuo metu JAV paskelbė, kad kasetinę amuniciją siunčia Ukrainai tik todėl, kad pastarajai trūksta šaudmenų, duodant tarp eilučių suprasti, kad kitokių šaudmenų trūksta ir JAV. T.y., Jungtinės Valstijos nenori atiduoti savo rezervų, o kitos NATO šalys šaudmenų Ukrainai jau nebeturi, ir kol jie bus pagaminti, gali užtrukti gerokai laiko.

Apie branduolinius ginklus nėra ko net kalbėti. Pas Rusiją didžiausias branduolinis arsenalas pasaulyje ir ne tik sausumoje.

Tad NATO plėtra iš esmės nedaug ką sprendžia, jei naujose NATO narėse prie Rusijos sienų nebus dislokuotas JAV branduolinis ginklas. Tačiau toks bandymas labai netgi gali išprovokuoti kur kas didesnę už Karibų krizę. Juo ji galėtų baigtis esamoje situacijoje – baisu svarstyti, nes Karibų krizė vyko taikos metu, nors ir Šaltojo karo metais.

Dabar vyksta karštasis karas ir reakcijos į naują grėsmę irgi gali būti karštos.