infa.lt

foto: ifamnews.com

Užsienio žiniasklaida apie pagrindinius NATO aukščiausiojo lygio susitikimo tikslus ir temas
Šiandien Vilniuje prasidedantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas jau sulaukė pasaulio spaudos dėmesio.

Ekspertai mano, kad pagrindinė jo problema – akivaizdus sąjungininkų susiskaldymas dėl Ukrainos prisijungimo prie aljanso ir sunkumai ieškant kompromiso.

„Financial Times” (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Klausimas, kuris grasina suskaldyti aljansą, yra Ukrainos siekis prisijungti prie jo. Viena stovykla, kuriai priklauso Lenkija, Baltijos šalys ir pati Ukraina, nori, kad šalis būtų įtraukta į greitąjį narystės NATO kelią.

Kita, vadovaujama JAV ir remiama Vokietijos, nori sulėtinti šį procesą ir suteikti Ukrainai kitų formų saugumo garantijas. Įgudę diplomatai tikriausiai ras formuluotę, kuri šiuos prieštaravimus paslėps po popieriumi.

Galutiniame NATO komunikate greičiausiai bus patvirtinta, kad Ukraina ateityje taps Aljanso nare, tačiau jame nebus jokių pažadų dėl pagreitinto proceso. Tačiau tai neuždarys šio klausimo. Už viso to slypi esminiai nesutarimai dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje ir kaip užtikrinti taiką…

Nesunku simpatizuoti (Estijos premjerės Kajos Kallas) požiūriui, kad neapibrėžtumas yra pavojingas ir kad „pilkosios zonos yra konfliktų ir karų šaltiniai”. Ukraina tikrai būtų saugesnė NATO, o patirtis rodo, kad Rusija nepuls šalies, kurią gina 5 straipsnis (NATO chartijos).

Tačiau iš tikrųjų vyraus Amerikos požiūris. JAV tenka apie 70% visų NATO šalių išlaidų gynybai. Todėl NATO politika galiausiai bus sprendžiama Vašingtone, o ne Briuselyje ar Vilniuje.

„The Wall Street Journal” (Niujorkas, JAV)

Šią savaitę Vilniuje vyks Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vadovų metinis aukščiausiojo lygio susitikimas… ir, kaip džiugu, bus galima pamatyti atgimusį aljansą. Svarbiausi šio atgimimo momentai buvo JAV ir kitų sąjungininkių sprendimas aprūpinti Ukrainos karines pastangas ir… kanclerio Olafo Scholzo „kertinė” kalba, kurioje jis išreiškė nuomonę, kad Vokietijai, taigi ir kitoms partnerėms, reikia vidaus politinių permainų, kad būtų atkurtas vieningas NATO saugumas….

Pirmasis uždavinys Vilniuje bus toliau remti Ukrainą sudėtingo kontrpuolimo ir bet ko, kas po to seks, akivaizdoje. Atrodo, kad Vakarų lyderiai nenori sakyti, jog nori besąlygiškos Ukrainos pergalės, o tai yra klaida, nes Kremliui siunčiami dviprasmiški signalai apie Vakarų ryžtą. Tačiau, kol nėra lemiamos pergalės, sąjungininkai yra suinteresuoti padėti Ukrainai derėtis dėl taikos iš jėgos pozicijų. O tai reiškia, kad reikia aprūpinti ją pažangesniais ginklais.

NATO turi užbaigti savo plėtrą… Suomija jau yra NATO narė, tačiau Turkija be jokios pagrįstos (ar net akivaizdžios) priežasties blokuoja Švedijos prisijungimą. Šią savaitę vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas yra proga kitiems lyderiams priminti R.T. Erdoganui, kad Turkija gauna naudos iš narystės bloke ir kad ji susijusi su pareiga žaisti komandoje.

„The New York Times” (Niujorkas, JAV)

Prezidentui J. Bidenui ir Vakarų aljanso vadovams susitikus Lietuvoje Ukraina nebus priimta į NATO…. Švedija tikriausiai taip pat nebus priimta, nes jos įstojimą vis dar blokuoja vienintelė NATO narė Turkija. Derybos vyksta jau kelis mėnesius ir turėjo būti baigtos iki 31 NATO šalies, įskaitant naujausią narę Suomiją, susitikimo aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, – mieste, kuriame ilgą laiką dominavo Rusija ir Sovietų Sąjunga.

Tai, kad dėl nieko iš to dar nenuspręsta, nors aljanse tęsiasi karštligiškos derybos, rodo, kad NATO vienybę, kurią Joe Bidenas garbina kiekviename žingsnyje, vis sunkiau išlaikyti tęsiantis karui….

Klausimas, ką tiksliai pažadėti Ukrainai, bus labiausiai kankinantis aukščiausiojo lygio susitikimo klausimas. Tikimasi, kad galutiniame komunikate bus pasakyta, jog „Ukrainos teisėta vieta yra NATO aljanse”, – sakė NATO pareigūnai, tačiau diskutuojama, ar pridėti žodžius „kai sąlygos leis” ir ar kai kurios iš tų sąlygų turėtų būti detalizuotos. Tačiau, be formuluočių, kaip Ukraina ten pateks ir per kokį procesą, tebėra ginčijamasi.

„Die Tageszeitung” (Berlynas, Vokietija)

Retai kada NATO aukščiausiojo lygio susitikimai būna tokie svarbūs. Ir retai kada jų rezultatai būna tokie neaiškūs. Kai šį antradienį Vilniuje susitiks 31 NATO valstybės narės, valstybių ir vyriausybių vadovai, beveik niekas nebus aišku.

Nuo pirmadienio popietės net nėra tikra, kad… Prezidentas Zelenskis priims kvietimą… Blogiausiu atveju yra rizika, kad aukščiausiojo lygio susitikimas gali žlugti.. Tai būtų didžiulė gėda pačiame svarbiausio etapo įkarštyje.

Kaip tikinčiųjų jausmai užkirto Švedijai kelią į NATO

Dauguma NATO valstybių narių nori matyti Ukrainą NATO sudėtyje. Džo Baidenas ir Olafas Šolcas to nenori. Jei NATO narės pradės tiesiogiai spręsti šį ginčą, viršūnių susitikimas bus sutrikdytas… Taigi bus priimti tam tikri kompromisai, kurie gali būti įvairiai interpretuojami, o rezultatas bus toks, kad Ukrainai bus leista įstoti į NATO, kai tai nebebus kritiškai reikalinga. Ukraina dėl to nebus patenkinta.

„The Global Times” (Pekinas, Kinija)

Liepos 11-12 d. Vilniuje (Lietuva) vyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas. Pagrindinė aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkė apima tris aspektus: Ukrainos klausimą, Švedijos stojimą į NATO ir dalyvavimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikaluose siekiant spręsti Kinijos stiprėjimo problemą. Iš pranešimų matyti, kad NATO valstybės narės įvairiai nesutaria šiais trimis klausimais.

Tačiau šiais trimis klausimais pabrėžiamas NATO agresyvumas, o ne jos susitraukimas ir atsitraukimas. Nuo Rusijos ir Ukrainos karo pradžios NATO valstybės narės sustiprino savo sanglaudą po Vakarų civilizacijos ideologijos vėliava. Tuo pat metu vis daugiau valstybių narių ir vadovų parodė didesnius nei anksčiau NATO plėtros siekius. Tai skiriasi nuo tradicinės NATO politikos, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama gynybai.

NATO agresyvumas – tai ne tik karinio atgrasymo, bet ir vertybių plėtra. Būtent per šią „pirminę intenciją” NATO plėtra į savo viziją įtraukia vadinamąjį pasaulinį saugumą… Nors NATO viduje matome skirtingus požiūrius į dalyvavimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, daugiau dėmesio turėtume skirti stipriam plėtros troškimui, nuolat kylančiam NATO viduje.

NATO viduje esami nesutarimai dėl plėtros daugiausia kyla ne dėl to, ar plėstis, ar ne, o dėl to, kokios plėtros imtis, ar ji turėtų būti lėta, ar greita… Vakarų civilizacijos plėtra iki šių dienų neatsiejama nuo jos agresyvaus ir puolamojo pobūdžio.