infa.lt

Nors žaliųjų erdvių nauda žmogaus sveikatai neabejotina, JAV ir Ispanijos mokslininkų grupė nustatė, kad gyvenimas žaliosiose erdvėse taip pat lėtina biologinį organizmo senėjimą.

Anksčiau mokslininkai buvo nustatę, kad gyvenant šalia žaliųjų erdvių sumažėja visų rūšių širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė ir pailgėja gyvenimo trukmė. Konkretus tai lemiantis mechanizmas vis dar nežinomas.

Daugiausia yra trys hipotezės, kas tai galėtų būti: sumažėjęs streso lygis, oro tarša mikrodalelėmis ir dažnesnis fizinis aktyvumas (pasivaikščiojimai parke ir pan.).

Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu „Science Advances” žurnale, net vien tai, kad aplink gyvenamąją vietą yra daug žaliųjų plotų, mažina organizmo biologinio senėjimo greitį.

Siekdama išsiaiškinti, kaip parkų ir miškų gausa veikia sveikatą, tarptautinė tyrėjų komanda ištyrė 20 metų kauptus duomenis, surinktus iš daugiau kaip 900 dalyvių (vidutinis amžius 45 metai), gyvenančių keturiuose didžiuosiuose Amerikos miestuose.

Mokslininkai vertino žaliųjų plotų dalį mieste ir parkų bei skverų gausą netoli dalyvių gyvenamosios vietos, o jų biologinis amžius buvo nustatomas pagal DNR metilinimą, paimtą iš kraujo mėginių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad aplinka daro įtaką žmogaus sveikatai molekuliniu lygmeniu: kuo daugiau žaliųjų plotų aplink žmonių namus, tuo lėčiau vyksta biologinis senėjimas ir lėčiau vystosi su amžiumi susijusios ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei kognityvinės problemos.

Vidutiniškai žmonės, gyvenantys žaliosiose vietovėse, esančiose mažiau nei už penkių kilometrų nuo didesnės žaliosios erdvės, buvo 2,5 metų jaunesni biologiniu požiūriu nei jų bendraamžiai, gyvenantys mažiau žaliose vietovėse.

Tačiau ne visų tyrimo dalyvių ryšys tarp žaliųjų plotų kiekio aplink jų namus ir jų senėjimo tempo buvo vienodas. Pavyzdžiui, juodaodžių (maždaug trečdalis imties) ryšys su žaluma buvo silpnesnis nei baltaodžių, o tarp dalyvių iš nepalankių rajonų (maždaug ketvirtadalis imties) jis buvo ryškesnis.

Taigi, žaliųjų plotų gausa sulėtina visų žmonių biologinio senėjimo greitį, tačiau rasė ir socialinė bei ekonominė padėtis gali turėti įtakos šio sulėtinimo veiksmingumui, pažymėjo mokslininkai.