infa.lt

2016 m. 25 dienas badavau tik su vandeniu, t. y. pasninkavau nevartodama kalorijų. Tai buvo skirta mano bendrai sveikatingumo funkcijai, ilgaamžiškumui, gijimui, dvasiniam įsigilinimui ir natūraliam ląstelių gydymui, rašo Kristine Crouch „Newsweek” portale.

Prieš tai buvau ganėtinai veganiška; maistas augalinės kilmės, taigi viskas, ką vartojau, buvo iš augalų.

Prieš patį badavimą daugiausia dėmesio skyriau žaliam ir minimaliai apdorotam maistui. Valgiau daugiausiai daržoves. Tai dariau tam, kad prieš pasninką savo kūną ir ląsteles aprūpinčiau kuo daugiau mineralų ir maistingųjų medžiagų. Be to, valgymą dažniau paskirstydavau laike ir valgydavau mažesniais kiekiais, kad paruoščiau skrandį.

Didžiąją badavimo dienų dalį praleidau rašydama dienoraštį ir skaitydama. 95% laiko skyriau visiškam fiziniam neveiklumui. Pilnai ilsėjausi, nes to reikėjo, kad mano kūnas žinotų, jog tokiu metu jis yra saugus, rašo autorė.

Pirmąją pasninko savaitę mano kūne buvo sukaupta pakankamai daug energijos. Taigi, neskubėdama jos atsikračiau. Šį pasninką pasirinkau dėl dvasinio gilinimosi priežasčių, todėl pradėjau gilintis ir į minimalizmą.

Artėjant pirmosios savaitės pabaigai, pradėjau jausti, kad energijos mažėja, o kūnas lėtėja.

Tik kartą ar du kartus per dieną vaikščiojau laiptais aukštyn ir žemyn, kad galėčiau stebėti saulėtekį ir saulėlydį bei nueiti į tualetą. Tuomet mano kūnas pradėjo lėčiau judėti ir taupyti energiją. Tuo pačiu kūnas įsijungė riebalų deginimo režimą ir prasidėjo svorio kritimas.

Taip pat nustojau eiti į tualetą tuštintis. Įpusėjus antrajai savaitei, mano protas buvo labai aštrus ir aiškus. Mano sapnai taip pat buvo labai ryškūs. Sapnavau picą ir vištieną, nors tuo metu buvau veganė.

Trečiąją savaitę pradėjau jausti skausmą įvairiose kūno vietose. Buvau skaičiusi pasakojimų apie tai, kad žmonės taip pat tai patirdavo, kai atlikdavo ilgesnius nei 20, 30 ar 40 dienų badavimus, kai kažkuri kūno dalis nebuvo visiškai sveika.

Mano virškinamasis traktas užmigo, todėl ėmiau jausti tam tikrose kūno vietose, kurios dar nebuvo visiškai sveikos, pulsavimą. Buvau išsinarinusi pėdos dalį ir pradėjau jausti, kaip ji gyja.

Įdomu buvo tai, kad kai baigėsi 25 dienos, jaučiausi taip, tarsi mano kūnas būtų galėjęs ištverti ir 30 dienų. Tačiau socialiniu požiūriu buvau pasiruošusi grįžti į pasaulį.

Pasninko pabaigoje numečiau maždaug 9 kg (20 svarų). Jaučiausi lengvesnė, mano virškinimas buvo neįtikėtinai sklandus, oda buvo pastebimai švaresnė ir lygesnė, akys šviesesnės, padaugėjo energijos ir proto aiškumo, o svarbiausia – atsirado naujas ramybės pojūtis.

Nevalgiau daugiau nei 25 dienas ir, kas įdomu, nepraradau plaukų. Svarbiausia buvo mityba. Atlikau tyrimus ir tinkamai pasiruošiau badavimui. Be to, pasninkavau dėl teisingų priežasčių.

Šis badavimas mane visiškai pakeitė. Dažnai su malonumu prisimenu šią patirtį ir toliau praktikuoju trumpesnius „palaikomuosius” badavimus (nuo 24 iki 72 valandų – protarpinis badavimas), skirtus gijimui ir ląstelių atstatymui.

Bet kokios formos ar trukmės pasninkas iš tiesų yra sudėtingas ir džiuginantis iššūkis. 25 dienas nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus vandenį, buvo tik dalis proceso.

Badavimas su vandeniu man suteikė erdvės ir galimybių gydytis, apmąstyti, įdiegti naujus įpročius ir išsikelti tikslus. Tai leido man ne tik fiziškai, bet ir protiškai bei dvasiškai apsivalyti, atsinaujinti ir atjaunėti iš vidaus.

Medžiagos autorė, Kristine Crouch yra holistinės sveikatos ir sveikatingumo trenerė, gyvenanti Auksinėje pakrantėje, Australijoje. Kristine specializuojasi virškinimo sveikatos, detoksikacijos ir nervų sistemos reguliavimo srityse, turi augalinės mitybos ir neurologinio fitneso mokymo sertifikatus.

Visos šiame straipsnyje išsakytos nuomonės yra autorės.