infa.lt

foto: LRV.lt

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė trečiadienį dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje apie atsparumą dezinformacijai Baltijos valstybėse, skirtoje bendradarbiavimo strategijų ir atsako sprendimų paieškai. Diskusijoje VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute taip pat dalyvavo didžiųjų socialinių tinklų bendrovių atstovai, dezinformacijos ekspertai, Baltijos šalių Vyriausybių bei žiniasklaidos atstovai.

„Kova su Rusijos dezinformacija Lietuvoje gali būti rezultatyvi tik tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo ir pilietinės brandos dėka. Problema yra daugiasluoksnė, globali ir neišsprendžiama vien lokaliomis priemonėmis.

Nors biurokratiškumas ir lėtas sprendimų priėmimas kaip savybės dažnai priskiriamos vyriausybinėms institucijoms, matome, jog didžiosios socialinių tinklų platformos šiandien neretai atsilieka užkardydamos kelius dezinformacijos sklaidai.

Jų turinio moderavimo taisyklės neretai perdėm biurokratiškos, jos ir algoritmai stokoja atžvilgio į kalbinius bei kultūrinius kontekstus, galiausiai – ir į pačią sukrečiančią karo tikrovę, taip tapdamos palankiomis melagingų Rusijos naratyvų plitimui“, – sako Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.

Internetu pasiekiami dezinformaciniai kanalai, tiesiogiai ar per tarpininkus kontroliuojami šalies agresorės ar jos rėmėjų, nepripažįsta demokratinių žiniasklaidos veikimo principų ir nesivadovauja tiesos siekiamybe, todėl jie neturi sulaukti mūsų pakantumo – laisvė melui nėra žodžio laisvės išraiška, priduria Vyriausybės kanclerė. Juolab neturėtų būti sulyginamos Rusijos kare prieš Ukrainą kovojančios pusės – agresorė ir besiginančioji.

„Socialinių platformų turinio moderavimas ir su juo susiję sprendimai neretai primena juodąją dėžę, tačiau jų svarba demokratinėse visuomenėse įpareigoja skaidrioms ir aiškioms taisyklėms, jog Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje viešinimas, dalijimasis informacija ir nuomonės raiška nebūtų blokuojami, tuo tarpu propagandai ir manipuliacijoms faktais randant kelius sklisti, kai kuriais atvejais – ir pasitelkiant dirbtinį tokio turinio dauginimą“, – sako Vyriausybės kanclerė.

Vyriausybės kanceliarija dar praėjusiais metais inicijavo dialogą su kompanija „Meta“ dėl pastebimo turinio filtravimo ir Ukrainai palaikymą reiškiančių, Rusijos vykdomą karą ir jo nusikaltimus viešinančių autorių blokavimo.

Į didžiąsias socialinės žiniasklaidos kompanijas šiemet kreipėsi ir regiono valstybių Vyriausybių vadovai, ragindami šias aktyviau bendradarbiauti su šalių institucijomis, akademine bendruomene, ekspertais, nepriklausoma žiniasklaida ir faktų tikrintojais. Praėjusiais metais atvirą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų laišką inicijavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

infa.lt: Vyriausybė mato problemą tame, kad, pasak jos, tiesą skelbiantys apie Rusijos invaziją Ukrainoje autoriai, kažkodėl blokuojami Facebook. O štai propaganda (Rusijos) tarpsta laisvai. Ir tai nesuprantama demokratinėms valstybėms, todėl jos kreipėsi į socialinių tinklų administracijas. Sprendžiant iš šio pranešimo – kol kas teigiamo rezultato nėra.

Tiesą sakant, dėl analogiškų blokavimų skundėsi pandemijos metu daugybė žmonių, tačiau tada palaikymo iš vyriausybės nesulaukė. Nes blokuojami buvo tie „kurie reikalingi”.