2023.06.19 15:50
Antarktidos ledo šelfų ploto pokyčio žemėlapis nuo 2009 iki 2019 m., kuriame ledo šelfų pavadinimai uždengti Bedmap2 Antarktidos paviršiuje. Apskritimais pažymėtas bendras prarastas (raudona spalva) arba padidintas (mėlyna spalva) ledo šelfų plotas (km2). Paryškinta juoda linija žymima Antarktidos pakrantės linija, sujungiant 2015 ir 2019 m. duomenis.
Visuotinį atšilimą pakeitusi klimato kaita krečia keistus dalykus – plačiai skelbiant, kad ledynai tirpsta ir tai gresia pakrančių užliejimu, o kai kur ir apskritai palaidojant po vandeniu ištisas valstybes (kažkada ateityje), moksliniai tyrimai liudija, kad ledo masė Antarktidoje auga.
Apie tai rašo „European Geosciences Union” leidinys, pateikdamas tyrimų, apie 2009-2019 metų ledo šelfo pakitimus, duomenis.
Tyrimo pristatyme rašoma:
Antarktidos ledo šelfo ploto pokytis 2009-2019 m.
Antarktidos ledo šelfai suteikia atramą ledo dangai, stabilizuoja ledo srautą ir prisideda prie pasaulinio jūros lygio. Per pastaruosius 50 metų palydoviniai stebėjimai parodė, kad ledo šelfai griūva, plonėja ir atsitraukia, tačiau visumoje Antarktidoje ledo šelfų ploto pokyčių matavimų yra nedaug.
Čia, naudodami MODIS (Moderate Resolution Imaging Spectroradiometer) palydovų duomenis, matuojame ledo šelfų fronto padėties ir ploto pokyčius 34 Antarktidos ledo šelfuose nuo 2009 iki 2019 metų.
Per pastarąjį dešimtmetį Antarktidos pusiasalio (6 693 km²) ir Vakarų Antarktidos (5 563 km²) ploto sumažėjimą nusvėrė ploto padidėjimas Rytų Antarktidoje (3 532 km²) ir didžiuosiuose Rosso ir Ronne-Filchnerio ledo šelfuose (14 028 km²).
Didžiausias atsitraukimas pastebėtas Larseno C ledo šelfe, kur 2017 m. per pavienį skilimo įvykį buvo prarasta 5 917 km² ledo, o didžiausias ploto padidėjimas – Ronne ledo šelfe Rytų Antarktidoje, kur dėl laipsniško judėjimo per pastarąjį dešimtmetį (535 km² per metus-1) 2009-2019 m. plotas padidėjo 5 889 km² .
Iš viso nuo 2009 m. Antarktidos ledo šelfų plotas padidėjo 5 305 km², susitraukus 18 ledo šelfų, ir padidėjus 16 didesnių ledo šelfų plotui.
Mūsų stebėjimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Antarktidos ledo šelfai priaugo 661 Gt ledo masės, o taikant pastoviosios būsenos metodą per tą patį laikotarpį būtų apskaičiuotas didelis ledo masės praradimas, kas liudija, kaip svarbu pokyčiams vertinti naudoti kintančio laike ledynų srauto stebėjimus.
Išvados
Atlikus šį tyrimą gautas išsamus duomenų rinkinys apie 34 Antarktidos ledo šelfų ploto pokyčius per pastarąjį dešimtmetį. Iš viso Antarktidos pusiasalio ir Vakarų Antarktidos ledo šelfų plotas sumažėjo atitinkamai 6 693 km² ir 5563 km² ,Rytų Antarktidos ledo šelfų plotas padidėjo 3 532 km² , o didžiųjų Rosso, Ronno ir Filchnerio ledo šelfų plotas padidėjo 14 028 km² (iš viso).
Apskaičiavimų duomenis, lenteles ir visas diagramas galima rasti čia:
https://tc.copernicus.org/articles/17/2059/2023/
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
1 044
Tuo labiau, jeigu auga. Reiškia yra tikimybė, jog gali daugiau ištirpti, todėl privalu įsi-savinti milijardus nedelsiant…
Jei Euoropje darosi karščiau, gal kitoje Žemės rutulio vietoje darosi šalčiau? Ar iš peklos daugiau ledo Antarktidoje atsirado per paskutinius 10 metų?
Gal šalčiau Indijos vandenyne, ar Ramiajame – pvz. kur niekas negyvena?
Mokslininkai turi pastoviai matuoti temperatūrą įvairiose planetos vietose, ir aš SPĖJU kad jie tai daro jau daug metų. Bet toliau prasideda politika, ir aš SPĖJU, kad ją labai įtakoja tie, kurie turtingiausi. Galbūt kai kurių tyrimų duomenys paprasčiausiai neviešinami.
” energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta ” – reiškia ir ŠILUMA iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Europoje karšta – iš kur ši energija? CO2 nesukuria šilumos. Per 100 metų CO2 atmosferoje padidėjo tik 0,1 procento (cituoju iš atminties tad galiu kiek klysti, bet esu užsirašęs, ir šaltinį irgi, tereikia susirast KUR užsirašęs ir tada parašysiu tiksliai).
Mastantis esate,,,pagarba,