infa.lt

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos politikai nori įteisinti surogatinę motinystę ir ektogenezę, arba žmonių „veisimą” laboratorinėmis sąlygomis, teigdami, kad tai yra Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą sąlyga, rašo lenkų Ordo Iuris institutas.

– Ukrainos visuomeninių organizacijų prašymu Ordo Iuris institutas parengė nuomonę, kurioje atkreipiamas dėmesys į tokios tezės nepagrįstumą.

– Institutas pabrėžia, kad jokia ES teisės nuostata neįpareigoja įteisinti surogatinę motinystę ar ektogenezę.

– Priešingai, ES teisės aktuose nurodoma, kad surogatinė motinystė ir ektogenezė prieštarauja žmogaus teisėms.

Ukrainos parlamentui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo visiškai įteisinama surogatinė motinystė ir ektogenezė. Pasak kai kurių partijos „Tautos tarnas” (ukr. Слуга народу), priklausančios prezidento Volodymyro Zelenskio frakcijai, politikų, tai būtina, kad Ukraina įstotų į Europos Sąjungą.

Surogatinė motinystė – tai sutartis, pagal kurią moteris sutinka pastoti apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu, pagimdyti vaiką ir perduoti tėvystės teises klientui.

Ektogenezė – tai organizmo veisimas dirbtinėmis sąlygomis. Nors šiuo metu tai technologiškai neįmanoma, mokslo sluoksniuose svarstoma galimybė visiškai laboratorinėmis sąlygomis „užauginti” žmogų. Šiuo metu laboratorijoje galima tik pradėti žmogų (apvaisinimas mėgintuvėlyje), o pats nėštumas turi vykti moters gimdoje.

Ukrainos visuomeninių organizacijų prašymu Ordo Iuris institutas parengė analizę, iš kurios matyti, kad Europos Sąjungos teisė nereikalauja įteisinti surogatinės motinystės ir ektogenezės.

ES kompetencijos sistemą nustato trys teisės aktai (laikomi vadinamąja pirmine teise): Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos sutartis ir ES pagrindinių teisių chartija.

Nė viename iš šių teisės aktų nėra nuostatos, kurioje būtų apskritai nagrinėjamas surogatinės motinystės ir ektogenezės klausimas, jau nekalbant apie poreikį juos įteisinti. ES institucijos taip pat nėra priėmusios jokios direktyvos ar reglamento, kuriuo valstybės narės būtų įpareigotos įteisinti surogatinę motinystę ir ektogenezę.

Priešingai, daugumoje ES šalių surogatinė motinystė draudžiama, o kai kurios ES institucijos ją laiko nesuderinama su ES teisės nuostatomis. Ordo Iuris instituto analizėje primenama, kad, pavyzdžiui, Europos Parlamentas 2015 m. rezoliucijoje pasmerkė surogatinės motinystės praktiką, kuri pažeidžia moters žmogiškąjį orumą, nes jos kūnas ir reprodukcinės funkcijos naudojamos kaip prekė.

EP taip pat mano, kad ši praktika, apimanti reprodukcinį žmogaus kūno naudojimą siekiant pelno ar kitokios naudos, ypač pažeidžiamoms moterims besivystančiose šalyse, turėtų būti uždrausta ir traktuojama kaip neatidėliotinas klausimas pagal žmogaus teisių dokumentus.

Nė viena ES institucija nepateikė pastabų dėl ektogenezės. Kitaip nei surogatinė motinystė, ši problema tebėra hipotetinė, nes pagal dabartinę mokslo padėtį visiškai dirbtinis žmogaus sukūrimas neįmanomas.

Tačiau Ordo Iuris instituto analizė rodo, kad, nepaisant to, dėl ektogenezės teisėtumo kyla suderinamumo su ES pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnio 2 dalies d punktu (žmogaus reprodukcinio klonavimo draudimas) klausimų. Nors ektogenezė nėra tas pats, kas klonavimas, ji yra esminė jo dalis.

Ukrainoje taip pat kaip ir Lietuvoje pradėta „Partnerystės” įteisinimo procedūra. Dar kovo mėnesį projektą apie tai pateiktas Aukščiausiai Radai.