infa.lt

Naujienomis netikima vis labiau

INFA.LT
2023.06.15 19:07

Mergina su telefonu

Pasitikėjimas naujienomis ir susidomėjimas jomis mažėja, didėja dezinformacijos baimė, o socialinės žiniasklaidos, kaip naujienų šaltinio, populiarumas auga. Tokią išvadą padarė „Reuters institute” atlikto internetinių naujienų skaitymo tyrimo autoriai.

Tarp socialinių tinklų tokios paslaugos kaip „TikTok” ir „Telegram” aplenkė labiau tradicinius „Facebook” ir „Twitter”.

Oksfordo universiteto Reuters žurnalistikos tyrimų institutas (Reuters Institute for the Study – RISJ) paskelbė metinę ataskaitą (.PDF) apie tai, kaip žmonės vertina naujienas internete. Be kita ko, ataskaitos autoriai tyrė, kokiais informacijos šaltiniais žmonės naudojasi, kiek jais pasitiki, kaip tas pasitikėjimas kinta laikui bėgant ir pan.

Tyrimo autoriai apklausė 93 000 žmonių 46 šalyse, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Indiją, Kolumbiją ir Nigeriją.

Pasitikėjimas naujienomis per metus šiek tiek sumažėjo: atsakiusiųjų, kad dažniausiai pasitiki naujienomis, skaičius sumažėjo 2% iki 40%. Didžiausias pasitikėjimas naujienomis yra Suomijoje (69%), o mažiausias – Graikijoje (19%).  Vokietijoje pasitikėjimas labai sumažėjo 7% iki 43%.

56% respondentų nerimauja dėl dezinformacijos ir neteisingos informacijos naujienų turinyje, t. y. 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Susirūpinimo lygis ypač aukštas Afrikoje (77%), o žemiausias – Europoje (53%).

Bendras susidomėjimas naujienomis taip pat mažėja: tik 48% respondentų teigia, kad labai domisi naujienomis, o 2017 m. tokių buvo 63%. Tuo tarpu dalis tų, kurie stengiasi vengti naujienų turinio, sudaro 36% ir yra arti visų laikų rekordinio lygio, nors ir sumažėjo 2 procentiniais punktais, lyginant su 2022 m. pasiektu aukščiausiu lygiu.

Žmonės ypač dažnai stengiasi vengti sunkaus ar kontroversiško turinio, pavyzdžiui, naujienų apie padėtį Ukrainoje, nacionalinę politiką, lyčių ir rasinę nelygybę, klimato kaitą ir pan.

Kaip pažymi ataskaitos autoriai, socialinės žiniasklaidos naudojimas naujienoms skaityti smarkiai keičiasi. Ypač sumažėjo tradicinių socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook” ir „Twitter”, populiarumas, ir išaugo tokių paslaugų kaip „TikTok”, „YouTube” ir „Telegram” populiarumas.

Nuo 2017 m. „Facebook” naudojimas sumažėjo 8% iki 57%, o „TikTok” ir „Telegram” naudojimas padidėjo atitinkamai 3% ir 5%

Apskritai žmonės vis dažniau pradeda skaityti naujienas būtent iš socialinių tinklų arba naujienų agregatorių.

Tų, kurie pirmiausia eina į leidinio interneto svetainę arba programėlę, dalis, palyginti su 2018 m., sumažėjo 10% iki 22%. Naujienų socialiniuose tinkluose pradeda ieškoti 30% vartotojų.

Jaunesni naudotojai dažniau skaito naujienas socialiniuose tinkluose, o ne leidinių svetainėse ar programėlėse. Taip pat yra skirtumų pagal šalis: pavyzdžiui, Šiaurės Europoje dauguma naudotojų naujienas skaito leidinių interneto svetainėse arba programėlėse, o kai kuriose Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui, Tailande ir Čilėje, dauguma naudotojų naujienas skaito socialiniuose tinkluose.

„Mūsų duomenys rodo, kaip įvairūs pastarųjų kelerių metų sukrėtimai, tokie kaip konfliktas Ukrainoje ir koronaviruso pandemija, pagreitino struktūrinius pokyčius į labiau skaitmeninės ir mobiliosios žiniasklaidos aplinką, kurioje dominuoja platformos, o tai dar labiau paveikė verslo modelius ir žurnalistikos formatus”, – sakoma ataskaitoje.

Norinčiųjų įsigyti naujienų portalų prenumeratą dalis stabilizavosi. Šie duomenys buvo surinkti tik apie 20 turtingiausių sąraše esančių šalių, nes likusiose šalyse tokia praktika kur kas mažiau paplitusi.

Vidutiniškai šiose šalyse už tokią prenumeratą mokančių žmonių dalis sudarė 17%, t. y. tiek pat, kiek ir prieš metus. Daugiausia žmonių, mokančių už naujienų prenumeratą, buvo Norvegijoje (39%), o mažiausiai iš 20 šalių – Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje (9%).

23% respondentų teigė, kad per praėjusius metus nutraukė bent vieną prenumeratą. Tarp priežasčių, dėl kurių daugelis respondentų nenorėjo mokėti, buvo didėjančios pragyvenimo išlaidos arba didelės prenumeratos kainos.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 309

Žymos:

Komentarų: 1

  1. Netikima    -  2023-06-16, 14:12

    propaganda ir pletkais! O kad juose neliko naujienu – cia jau ne netikinciojo kalte!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....